Vakar Vyriausybė nutarė, kad skalūnų dujų gavyba pirmuosius trejus metus turi būti apmokestinama 1 procento tarifu. Anksčiau siūlyta taikyti nulinį mokesčio tarifą.
Apmokestinti skalūnų dujų gavėjus nuspręsta po Konkurencijos tarybos vadovo Šarūno Keserausko viešų abejonių, ar dėl nulio nesupyks Briuselis.
Tačiau šis pareigūnas pats „Lietuvos rytui“ pripažino, kad į Europos Komisiją dėl to kreiptis nereikia.
Lenkai vis tiek lenkia
Lenkijos vyriausybė dar šių metų pradžioje nutarė taikyti nulinį tarifą skalūnų dujų gavybai. Tačiau dar laukia balsavimas Seime, todėl lenkai kol kas nesikreipė į Europos Komisiją ir nesiteiravo, ar galima netaikyti jokių mokesčių.
Šitaip mūsų kaimynai sudaro dar lengvesnes sąlygas skalūnų dujų ieškotojams, nors jie ir taip negali skųstis: gręžimo vietų toje šalyje jau beveik 70, o kitais metais ketinama pradėti masinį skalūnų dujų pumpavimą.
Lietuvai paliko įspūdį Lenkijos mokesčių sistema, todėl mūsų šalies valdžia šių metų pradžioje nutarė sekti kaimynų pėdomis.
Pirmiausia pažadėta 10 procentų vietos bendruomenėms.
Taigi šalia dujų gavybos gręžinių esančios savivaldybės galės pretenduoti į dešimtadalį surinktų mokesčių už išgaunamas dujas.
Tačiau Lenkija metė dar didesnį masalą ir pažadėjo vietos gyventojams iki 60 procentų surinktų mokesčių už skalūnų dujas. Beje, Lenkijoje protestai prieš skalūnų dujų žvalgytojus kur kas retesni nei Lietuvoje, o vietos bendruomenės dažniausiai patenkintos energetikos kompanijomis.
Pavyzdžiui, Krokovos miestelio, esančio maždaug 50 kilometrų nuo Gdansko, meras Henrikas Doeryngas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad skalūnų ieškotojai sumoka už kelių remontą, moka nekilnojamojo turto mokestį. O kai prasidės gavyba, bus dar daugiau finansinės naudos.
Išsigando Briuselio
Bet Lietuvoje labiausiai abejojama ne tik dėl naudos ar poveikio aplinkai, bet dėl galimos Briuselio reakcijos.
Lietuva, sekdama Lenkijos pavyzdžiu, taip pat ketino atleisti nuo mokesčių skalūnų dujų gavėjus.
Bent jau laikinai – iki 2020 metų. Tam netgi šį pavasarį buvo pritarusi Politinė taryba. Sutarta, kad naujus investuotojus galima vilioti ne blogesnėmis sąlygomis, nei siūlo lenkai.
Tačiau Konkurencijos tarybos vadovas Š.Keserauskas praėjusią savaitę suabejojo, ar nulinis tarifas neprieštarauja ES teisei ir ar tai nebus laikoma valstybės pagalba. Todėl nuspręsta kreiptis į Briuselį, o atsakymą tikimasi gauti per du mėnesius.
Š.Keserauskas nenurodė, kuo rėmėsi taip svarstydamas. Taip pat neminėjo, kaip tokiais atvejais elgiasi kitos šalys.
Be to, Konkurencijos tarybos vadovas Vyriausybės paprašė laiko įvertinti įstatymo projektą, nors apie tai, kad valdžia ketina taikyti nulinį tarifą dujų gavėjams, kalbama jau nuo metų pradžios.
Vietoj nulio – vienetas
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis nustebo, kad Konkurencijos taryba iki šiol nepasiskubino įvertinti, ar dėl nulinių mokesčių reikia kreiptis į Briuselį.
Premjeras Algirdas Butkevičius prievaizdams davė savaitę išvadoms parengti.
Vis dėlto akivaizdu, kad rinkos prievaizdo abejonės padarė įspūdį Vyriausybei. Todėl vietoj nulinio mokesčio tarifo Vyriausybė vakar pasiūlė taikyti 1 procento tarifą.
Premjeras pripažino, kad taip nuspręsta būtent po A.Keserausko pamąstymų: esą Konkurencijos tarybos vadovas mano, jog Europos Komisija nulinį tarifą skalūnų dujų gavybai gali įvertinti kaip valstybės pagalbą verslui.
Nori išsklaidyti abejones
Ar tikrai šiuo atveju būtinas Briuselio sutikimas? Valstybės pagalba negalima paprastai tais atvejais, kai diskriminuojami verslo konkurentai. Tačiau Lietuvoje dujų iki šiol niekas neišgauna.
Š.Keserauskas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad keliaklupsčiauti prieš Briuselį nebūtina. „Valstybei nėra pareigos kreiptis į Europos Komisiją dėl išaiškinimo“, – sakė jis ir paaiškino, kad pati valstybė turi įvertinti, ar mokesčių lengvata yra valstybės pagalba.
„Bet valstybė gali kreiptis į Europos Komisiją, jei nori panaikinti abejones, ar konkretus atvejis yra ar nėra valstybės pagalba“, – informavo Š.Keserauskas.
Panašiai dėstė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pareigūnas Giedrius Sudikas. Pasak jo, pati valstybė pirmiausia sprendžia, ar mokesčių lengvata yra pagalba verslui.
„Jei Konkurencijos taryba mano, kad tai gali būti valstybės pagalba, tada konsultacija su Europos Komisija būtina“, – „Lietuvos rytui“ teigė G.Sudikas.
Atrodome jau patraukliau
Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas linkęs pasidžiaugti kad ir tokiais mūsų valdžios laimėjimais.
„Nors savivaldybėms žadame ir mažiau nei lenkai, bet atsiranda šiokio tokio aiškumo dėl mokesčių.
Taip didėja mūsų patrauklumas“, – sakė J.Satkūnas.
Tiesa, būsimus mokesčius dar turės įvertinti Seimas.
