Dėl Ukrainą apėmusios didžiulės krizės Kijevo valdžia nepajėgs užbaigti
darbų be papildomos Didžiojo septyneto šalių pagalbos. Plieno
konstrukcijai, dengiančiai prieš 28 metus sprogusį reaktorių, įrengti
trūksta 615 mln. eurų. Tai iš šaltinių šalies vyriausybėje
išsiaiškino Vokietijos spaudos agentūra DPA, kuria remiasi „Deutsche
Welle“.
Tuo pat metu senojo sarkofago, dabar dengiančio reaktorių,
padėtis kelia nerimą: betonas trūkinėja, sukeldamas radiacijos proveržio
grėsmę.
„Deutsche Welle“ primena, kad susitarimą sukurti fondą, atsakingą už
naująją apsaugą virš ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko,
1997 metais priėmė tos šalys, kurios dabar priklauso Didžiajam
septynetui.
Nuo to laiko buvo pastatyta tik pusė plieninio sarkofago, bet 2014 metų
pabaigoje baigsis jo statybai skirti pinigai, tvirtina DPA.
Pirmasis „apklotas“ virš sugadinto reaktoriaus buvo pastatytas iš karto
po avarijos, bet po kurio laiko betoninis sarkofagas pradėjo
palaipsniui griūti.
Pagal newsru.com parengė Ona Kacėnaitė.
2004 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas paskelbė konkursą
naujam sarkofago projektui ir statybai. Konkurso nugalėtoju 2007
metais tapo prancūzų konsorciumas „Novarka“.
Tik po ketverių metų ukrainiečių valdžia pareiškė, jog 700 mln. eurų,
būtinų naujai reaktoriaus apsaugos statybai, surinkti susidėjus kelioms
dešimtims šalių, taip pat ir Rusijai.
Apie plieninės arkos pirmojo etapo pradžią buvo pranešta 2012 metų
pabaigoje. Beje, bendra projekto vertė nuolat augo ir galiausiai buvo
įvardyta 1,5 mlrd. eurų, būtinų sarkofago statybai, suma.
Objektas, kuriam duotas pavadinimas „Priedanga“ – tai pusiau apvali,
257 metrų pločio, 108 metrų aukščio ir 162 metrų ilgio arkos formos
konstrukcija.
Tuomet buvo pranešama, kad bendras konstrukcijos svoris sudarys nemažiau
25 tūkst. tonų. Surinkus arką tiesiog Černobylio atominės elektrinės
aikštelėje, ją bėgiais priartins prie reaktoriaus ir uždės ant
senojo sarkofago.
Buvo planuojama naująjį sarkofagą pastatyti iki 2015-ųjų pabaigos. Bet
darbai dėl nestabilios politinės
padėties Ukrainoje įstrigo, o dabar paaiškėjo, jog jie gali būti pristabdyti
dėl finansinių problemų.
Tuo tarpu Pripetės miestas, į kurį po Černobylio atominės elektrinės
avarijos buvo uždrausta įvažiuoti, tebevilioja aštrių pojūčių ieškančius
žmones.
„National Geographic“ žurnalo spalio mėnesio numeryje išspausdintas
straipsnis, skirtas tokioms kelionėms. „Atominiai turistai“ įamžino tai,
ką pamatė nuotraukose, kurias žurnalas pateikė savo skaitytojams.
Anksčiau Ukrainos valdžia kuriam laikui leido vykti į Pripetę visiems
turistams, bet 2011-aisiais Kijevas vėl uždraudė lankytis apleistame
mieste.
Avarija Černobylio atominėje elektrinėje įvyko 1986 metų balandžio
26-ąją.
Po sprogimo reaktorius buvo visiškai sunaikintas, o dėl to į aplinką
pateko didelis kiekis radioaktyvių medžiagų. Avarija Černobylio
atomonėje elektrinėje laikoma didžiausia per visą branduolinės
energetikos istoriją.
Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos žuvo 31 žmogus. Paskesniais
metais dėl radiacijos pasekmių mirė 60-80 žmonių. 134 žmonėms išsivystė
spindulinės ligos. Iš 30 kilometrų zonos buvo
evakuoti daugiau nei 115 tūkst. žmonių.
Pagal newsru.com parengė Ona Kacėnaitė.
