Asociaciją Centrinės Europos energetikos partneriai prieš kelis metus įkūrė Lenkijos naftos ir dujų gigantas „Lotos“. Joje dominuoja valstybinė kaimyninės šalies energetikos bendrovės, nare yra ir Jonavos „Achema“.
Praėjusiais metais prie organizacijos prisijungė ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorius, valstybinė įmonė „Litgrid“. Įmonė susitarė, kad metinis narystės mokestis sieks 70 tūkst. eurų – kiek daugiau nei 241 tūkst. litų.
Nusprendė politikai
Toks sprendimas nustebino kai kuriuos energetikus. Mat Lenkijoje sukurta organizacija kol kas labiausiai atstovauja naftininkų ir anglies kasėjų interesus. Lenkija turi kiek kitą požiūrį į šalies energetikos ateitį - visaip bando išlaviruoti iš Europos Sąjungos spaudimo mažinti aplinkos taršą deginant šalyje labai populiarias anglis.
Minėta asociacija jau organizavo daugybę Europos anglies kasėjų pramonės atstovų renginių. Vienas toks Briuselyje vyko ir Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu. Prie šio renginio aktyviai prisidėjo ir Lenkijos Vyriausybė.
„Vietoje to, kad atsisakytų anglies ir investuotų į švaresnės energetikos technologijas, valstybės įmonės naudoja mokesčių mokėtojų pinigus ir sąmoningai žlugdo Europos Sąjungos klimato politiką”, - taip asociacijos veikla aplinkosaugininkų buvo įvertinta ES naujienų portale EurActive.com.
Lietuvos energetikos ministerija tikina, kad sprendimą įstoti į centrinės Europos energetikos organizaciją priėmė pati "Litgrid". Tačiau portalo lrytas.lt žiniomis, ir čia neapsieita be politikų įsikišimo.
Šaltinių teigimu, „Litgrid“ narystės šioje organizacijoje labai netroško, tačiau ją įkalbėjo buvęs energetikos ministras Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Neverovičius.
Pirmtakas neskubėjo
J.Neverovičiaus pirmtakas buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas portalui lrytas.lt teigė, kad lenkai prisijungti prie jų organizacijos lietuvius kvietė ir anksčiau.
„Tačiau mes nestojome. Mus sulaikė gana didelis tuo metu nurodytas narystės mokestis – 100 tūkst. eurų. Ši organizacija, kai aš buvau ministru, buvo dar tik įsikūrusi, nebuvo aiški jos perspektyva, potencialas, todėl nutarėme neskubėti“, - sakė ministras.
A.Sekmokas mano, kad tiesioginės naudos pačiai „Litgrid“ iš narystės Centinės Europos energretikos asociacijoje bus nedaug. Tačiau ji galėtų padėti gerinti Lietuvos ir Lenkijos politinius ir verslo santykius. Taip pat ši narystė gali padėti greičiau tiesti bendrą elektros jungtį su Lenkija.
Panašiai kalba ir pačios bendrovės atstovai.
„Dalyvavimas įvairių asociacijų ir kitose verslo įmonių organizacijose ne tik plečia įmonių tarptautinius ryšius ir galimybes, tai padeda kurti santykius ir partnerystes, kurių pagalba įmonei ar visai šaliai svarbūs projektai tampa geriau žinomi regionui, leidžia auginti projekto „rėmėjų“ ir entuziastų ratą“, - teigė „Litgrid“ komunikacijos vadovė Vilija Railaitė.
Šiuo metu „Litgrid“ yra itin aktualūs elektros jungčių su Lenkija („LitPol Link“) ir Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektai.
„Litgrid“ dalyvavimas asociacijoje kartu su svarbiausiais regiono partneriais, tokiais kaip Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi PSE, užtikrina didesnį „Litgrid“ įgyvendinamų projektų ir jų teikiamos naudos žinomumą regione, padeda užtikrinti regioninių partnerių paramą nagrinėjant projektams svarbius klausimus Europos institucijose, planuojant ir įgyvendinant būsimus regioninius projektus“, - sakė V.Railaitė.
