Neseniai Jonavos trąšų gamykla paskelbė, kad dėl pernelyg brangių dujų stabdo dalį gamybos.
Tačiau dabar aiškinama, kad tai buvo planuota iš anksto.
Galbūt tuomet neverta kelti panikos ir kreiptis į valdžią, kad ji gelbėtų Jonavos bendrovę ir padėtų derėtis su rusais?
Kas kaltas, kad „Achema“ vienintelė iš Lietuvoje veikiančių rusiškų dujų pirkėjų iki šiol nesulaukė iš „Gazprom“ nė menkiausios nuolaidos?
Apie tai „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su „Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotoju Kasparu Jurgelioniu.
– Kodėl „Achemai“ iki šiol nepavyksta susiderėti su koncernu „Gazprom“ dėl pigesnių dujų?
Ar tai susiję su tuo, kad nebėra grupės įkūrėjo Bronislovo Lubio – pagrindinio ramsčio derantis?
– „Achemos“ sutartis su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo baigiasi kitų metų pabaigoje. Joje, kaip ir visose „Gazprom“ sutartyse, yra sąlyga – imk arba mokėk (anglų k. – „take or pay“).
Mes nesame pažeidę šių sąlygų ir šįmet taip pat neplanuojame jų pažeisti. Tiek, kiek esame įsipareigoję, tiek ir pasiimsime tų dujų.
O ar tai susiję su B.Lubiu? Nemanau, kad jam esant gyvam, pavyzdžiui, 2011 metais, „Achema“ pirkdavo dujas už labai gerą kainą. Ji buvo tokia pat kaip ir visai Lietuvai – didesnė negu Europai.
Šiandien Lietuva jau gavo nuolaidą dujoms, kitaip tariant, turi europietišką kainą, tad manau, kad ir mes ją turėsime. Anksčiau ar vėliau.
– Tai gal siekiate gerokai didesnės nuolaidos, nei gavo kiti dujų tiekėjai?
– Mes siekiame konkurencingos kainos.
Aš nežinau, kokias nuolaidas turi kiti vartotojai.
– O gal sėkmę derybose galėjo paveikti dažna vadovų kaita „Achemoje“?
– Tai galbūt klausimas dujų tiekėjams, o ne mums. Mes esame svarbiausi dujų pirkėjai Lietuvoje todėl, kad esame didžiausi ir pastoviausi.
Yra natūrali ekonominė logika – mes norime pirkti, o tiekėjas nori parduoti. Dėl to, kad pasikeičia kuris nors vadovas, niekas nesikeičia, verslas lieka toks pat. Tad nemanau, kad tokie pokyčiai kaip nors veikia derybas.
– Kaip manote, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai galėtų padaryti „Achemos“ sustabdymas?
Ar tai būtų regioninė problema, ar nacionalinė?
– Mes nesustabdėme gamybos. Esame tik sustabdę dalį pajėgumų. To priežasčių yra nemažai, o sprendimai buvo padaryti anksčiau.
Viena iš priežasčių technologinė. Mes esame nemažai investavę į įrenginius, tad reikia patikrinti kai kurias gamyklos dalis.
Jeigu trąšų ir dujų kaina būtų kitokia nei dabar, svarstytume galimybę remontą atidėti kitam kartui. Tačiau iš esmės dabartinis pristabdymas buvo planuotas.
– Kokią matote „Achemos“ ateitį, kai trąšų rinkoje didėja konkurencija, o kitų valstybių gamintojai dujas perka pigiau?
– Viskas bus gerai. Turime gerą kolektyvą, esame konkurencingi, daug investavome. Palyginti su kitais fabrikais Europoje, turime geras pozicijas, išskyrus vieną dalyką – dujų kainas.
Nemanau, kad „Achemą“ galima būtų išskaidyti į dalis. Atvirkščiai, matau papildomų galimybių statyti naujus pajėgumus.
– O jei atsirastų geras investuotojo pasiūlymas dėl gamyklos pardavimo?
– Mes tokių nesame gavę, todėl nežinau, kas yra geras, o kas yra blogas pasiūlymas.
Yra daug pasiūlymų dėl bendro darbo, bendrų investicijų, bet ne dėl pardavimo.
