"Tikimės, kad, lyginant su 2013 metais, tai yra aukštųjų kainų periodu, šilumos kaina sumažėtų apie 30 proc., tai reikštų apie 600 litų vienam tipiniam namų ūkiui per sezoną. Tipinis namų ūkis yra 60 kvadratinių metrų butas nerenovuotame name", - sakė "Lietuvos energijos" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Įgyvendinus projektus, kuriuose valstybė sieks išlaikyti ne mažesnę nei 51 proc. dalį, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos, taip pat šalia to būtų pagaminama apie 1,1 teravatvalandę (TWh) elektros, kas sudaro apie 10-11 proc. Lietuvos poreikio.
Elektra, pagaminta naudojant biokurą, būtų parduodama už rinkos kainą ir nereikėtų jos gamybos skatinimui skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų, tai leistų sutaupyti iki 170 mln. litų per metus.
Už projektų įgyvendinimą bus atsakingos paskirties bendrovės Vilniuje ir Kaune, kurias kaip paskirtasis vystytojas steigs "Lietuvos energija" ir atrinktieji projekto partneriai. Valstybė toje bendrovėje išlaikys mažiausiai 51 proc., tuo tarpu likusioji akcijų dalis - iki 49 proc. yra siūloma privatiems investuotojams arba savivaldybėms, kurie pareiškia norą dalyvauti projektuose.
"Lietuvos energija" jau pradėjo potencialių partnerių paiešką ir išsiuntė kvietimus dalyvauti pirminėje apklausoje, kurios metu bus įvertinta, kuo potencialūs investuotojai galėtų prisidėti prie naujų elektrinių projektų.
Rinkos tyrimas vyks iki liepos 23 dienos, vėliau, įvertinus gautą informaciją, bus parengtas potencialių partnerių atrankos aprašas ir, planuojama, rugsėjį, paskelbta oficiali partnerių atrankos pradžia, kurią numatoma baigti šiemet.
"Priklausomai nuo to, ką mes atsirinksime, kas pasiūlys geriausią naudą vartotojui, nes tai bus pagrindinis kriterijus, priklausys nuo to ir projektų įgyvendinimo grafikas. Preliminariai mes skaičiuojame, kad tokie projektai užtrunka apie 2-3 metus. Taigi planuojame, kad maždaug 2017 metai galėtų būti statinių statybos pabaiga", - teigė D. Misiūnas.
Pasak "Lietuvos energijos" vadovo, galimų investuotojų ieškoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
"Mūsų kvietimas yra viešas, tačiau šalia to mes atitinkamai informuojame tuos galimus partnerius, kurie iki šiol yra vystę arba vysto panašius projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Panašių projektų yra įvykę, vienas pavyzdžių yra Poznanės projektas, kuris šiuo metu vyksta, kur investuotojų konkurse dalyvavo 11 dalyvių, mes į visus tuos ir orientuojamės. Kas liečia lietuvišką dalį, tai - Lietuvoje jau veikiančius, mes kalbame apie "Vilniaus energiją", Kauno termofikacinę elektrinę, "Fortum" ir savivaldybės įmones - "Kauno energiją" ir Vilniaus šilumos tinklus. Šalia to, mes tikrai laukiame, kas dar sugalvotų, ir jau esame sulaukę tam tikrų užklausimų", - sakė D. Misiūnas.
Lietuvos energetikos instituto bei nepriklausomos konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės "Civitta" Energetikos ministerijos užsakymu atliktais vertinimais, naujai įrengto atliekomis ir biokuru kūrenamų elektrinių komplekso šiluminė galia Vilniuje galėtų siekti iki 274 megavatų (MW), o elektrinė galia - iki 145 MW, Kaune - atitinkamai šiluminė galia galėtų siekti iki 134 MW, o elektrinė galia - iki 41 MW.
Konkretūs būsimų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių pajėgumai paaiškės parinkus projektų partnerius, su kuriais, siekiant efektyviausių investicijų, būsimi techniniai parametrai bus dar kartą įvertinti, atsižvelgiant į atnaujintas atliekų kiekio, šilumos poreikio prognozes, veikiančius šilumos gamybos pajėgumus rinkoje.
Šilumos ūkio modernizavimui reikalingos investicijos gali siekti iki 1,8 mlrd. litų. Pusę sumos gali užtikrinti ES struktūrinių fondų parama, likusią dalį investuotų projektų partneriai.
