Vyriausybė apsisprendė iš koncerno „E.ON Ruhrgas International“ išpirkti „Lietuvos dujų“ akcijas. Sandoris gali būti baigtas jau kitą savaitę gavus Konkurencijos tarybos leidimą.
Ekspertų nuomone, vokiečiai Lietuvą paliks nenuskriausti, rašo „Lietuvos rytas“.
Pirko gerokai pigiau
Neoficialiai teigiama, kad už 38,91 procento „Lietuvos dujų“ akcijų paketą E.ON iš Vyriausybės gali gauti apie 600 milijonų litų. Sandorio sumos kol kas neįvardija nė viena pusė.
2002-aisiais E.ON nusipirko 34 proc. bendrovės akcijų už 116 mln. litų. Dar apie 1,5 proc. įsigijo rinkoje maždaug už 10 mln. litų. Vėliau buvo didinamas įstatinis kapitalas, E.ON įsigijo dar 60 mln. akcijų ir sumokėjo po litą už vieną.
Skaičiuojama, kad už „Lietuvos dujų“ akcijas iš viso vokiečiai paklojo apie 186 mln. litų.
Investuota suma atsipirko dividendų pavidalu. Beveik per 13 metų E.ON gavo maždaug 254 milijonus litų dividendų. Tiek apskaičiavo „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Vaidotas Rūkas.
Metinė grąža – solidi
„Kalbant apie investicijų grąžą, E.ON turėjo (su sąlyga, kad valstybė akcijas išpirks už panašią į rinkos kainą) vidutiniškai 14,9 proc. metinę grąžą.
Be abejo, skaičius yra su tam tikra 1–2 proc. paklaida“, – teigė „Finastos“ atstovas.
Beje, daugiausia dividendų išmokėta praėjusiais metais – 84,5 milijono litų. Tuomet Vokietijos koncerno atstovai jau buvo pareiškę, kad trauksis iš Lietuvos, nes jau buvo pradėtos derybos dėl akcijų išpirkimo.
2011 metais vokiečiai išsimokėjo 46,7 mln. litų, o mažiausiai atsiriekta 2008-ųjų gegužę, kai dividendams buvo skirta 5,7 mln. litų, rašo „Lietuvos rytas“.
„Tokia metine grąža būtų patenkintas kiekvienas, fondų valdytojai taip pat, nes rinkoje tai sunkiai pasiekiamas rezultatas“, – įsitikinęs Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Pasak jo, Vokietijos investuotojai Lietuvą turėtų palikti tikrai linksmi. „Kažin ar jie turėtų jaustis nuskriausti“, – sakė M.Dubnikovas.
Tikėtina, kad E.ON trauksis ir iš LESTO – vokiečiai valdo 11,8 proc. šios įmonės akcijų.
Vaidmuo – teigiamas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas sakė, kad nors „Lietuvos dujų“ akcijos ir buvo parduotos pigiai, vokiečių vaidmuo strateginėje įmonėje buvo teigiamas.
„Nors nuveikė ne kažin ką, jų indėlio negalima nuvertinti. Jie buvo atsakingi už tinklų priežiūrą, plėtrą, į tai investavo pasinaudodami ES parama“, – sakė V.Jankauskas.
Pasak jo, tai, kad per dešimtmetį transportavimo kaina didėjo palyginti nedaug, rodo, jog piktintis dėl EO.N įtakos „Lietuvos dujose“ nėra dėl ko.
„Be to, jie atnešė nemažai vakarietiškos patirties ir valdymo įgūdžių.
Kai kuriuose projektuose buvo išbandyta naujausia technologija, pavyzdžiui, tiesiant vamzdį Nemuno dugnu.
Tiesą sakant, netgi gaila, kad jie išeina iš Lietuvos“, – sakė pramonininkų atstovas.
V.Jankauskas spėjo, kad vokiečiai „Lietuvos dujas“ paliks ne itin patenkinti.
Tiesa, visų vyriausybių santykiai su EO.N buvo kur kas geresni nei su „Gazprom“ atstovais. Kai kurie ministrai tai atvirai deklaruodavo.
„Nors vokiečiai ir nebuvo tiesiogiai atsakingi už dujų tiekimą, valdžios kaltinimus „Lietuvos dujoms“ jie taip pat nurydavo“, – pažymėjo V.Jankauskas.
Kaina – simbolinė
2002 m. „E.ON Ruhrgas International“ 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 116 mln. litų. Energetikos ministerija prieš porą metų skaičiavo, kad šiai įmonei priklausančio akcijų paketo, kuris tada buvo išaugęs iki 38,9 proc., rinkos vertė siekia apie 460 mln. litų.
2004 m. „Gazprom“ iš Lietuvos 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 100 mln. litų. Energetikos ministerijos duomenimis, paketo rinkos vertė – 440 mln. litų.
Dar 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų valdo „Lietuvos energija“.
Kaina, už kurią buvo parduotos „Lietuvos dujos“, šurmulį kėlė visą dešimtmetį. Antai čekų „Transgas“ 97 proc. akcijų paketas 2002-aisiais buvo parduotas už 3,7 mlrd. dolerių.
Slovakijos gamtinių dujų įmonės 45 proc. akcijų irgi 2002 metais parduota už 2,7 mlrd. dolerių. Baltarusija savo dujotiekių sistemą „Gazprom“ pardavė už 5 mlrd. dolerių.
Anksčiau buvo aiškinama, kad pigiai perleidusi akcijas Lietuva gaus ir pigių dujų. Tačiau jos tekėjo neilgai: mūsų šalis jau kelerius metus moka brangiausiai Europoje.
