Pasak prezidentės patarėjo ekonominės ir socialinės politikos klausimas Nerijaus Udrėno, daugiabučių gyventojai privalo turėti galimybę rinktis nepriklausomą šilumos punktų prižiūrėtoją ir mokėti už šilumą tiek, kiek suvartoja.
Sukėlė nuostabą
Iš Prezidentės patarėjo lūpų pasigirdę teiginiai, kad Seimo priimtos šilumos įstatymo pataisos yra inicijuotos monopolininkų, nustebino vartotojus.
Jų nuomone, prezidentūroje vis dėlto nebuvo deramai įsigilinta į siūlomas pataisas. Tačiau gerai bent jau tai, kad Prezidentūra pradėjo šitoje srityje įžvelgti problemų.
Pasak Būsto rūmų prezidento Juozo Antanaičio, ne kas kita, bet būtent dabartinis Šilumos ūkio įstatymas iš vartotojų atėmė galimybę rinktis paslaugų teikėją.
„Prezidentūra juk žino, kad būtent Šilumos ūkio įstatymas prieš kelerius metus sumaitojo visą šilumos ūkio sistemą. Ir atėmė iš vartotojų – daugiabučių gyventojų teisę reikalauti, kad jų būstą pasiektų deramas šilumos kiekis ir kad iš čiaupo bėgtų ne mažiau kaip 51 laipsnio karštas vanduo.
Įsigaliojus įstatymui, neturime į ką kreiptis, jei iš čiaupo bėga per karštas ar per vėsus vanduo, o bute termometro stulpelis žiemą nepakyla iki 18 laipsnių šilumos. Anksčiau šilumos tiekėjai bent privalėjo visa tai garantuoti“, - sakė J.Antanaitis.
Tuo tarpu įstatymas iš įmonių atėmė šilumos punktus – instrumentus, kuriuos jos naudojo prekei gaminanti. Ir atidavė juos daugiabučių gyventojams, kurie, anot J.Antanaičio, jiems nereikalingi.
„Įstatymo pataisos būtų suteikę galimybę pasisamdyti tai, ką panorėtume, šilumos sistemų priežiūrai. Mums svarbiausia – geras specialistas.
Jei šilumos punktų prižiūrėtojas dirbtų prastai – negalėtų analizuoti padėties, pateikti siūlymų, kaip sumažinti šilumos suvartojimą, tokį juk akimirksniu atleistume iš darbo, o jei tai įmonė – su ja nutrauktume sutartį. Bet tokia galimybė mums vis dar nesuteikta“, - salė J.Antanaitis.
Seime balandį priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos suteikė daugiau galimybių vartotojams rintis, - pasisamdyti sistemų priežiūrai įmonę, jei tik ji netiekia tam namui šilumos.
Tačiau Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiauliuos apskritai tos pataisos aplenkė, nes šiuose miestuose šilumą apskritai tiekia po vieną įmonę. Tad joms durys į daugiaubučių šilumos sistemų patalpas vis tiek liko uždarytos.
J.Antanaitis priminė, kad šilumos tiekėjų pelnas nepriklauso nuo parduotos šilumos kiekio. Tai privalo žinoti ir prezidentūra.
„Jei nežino, o kalba, vadinasi, nesugeba valdyti situacijos. Nes pernai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išaiškino, kad šilumos tiekėjų pelnas priklauso nuo jų turto vertės. Jei šilumos tiekėjas gavo viršpelnį, pardavęs daugiau šilumos, tai kitą mėnesį jis yra išskaičiuojamas“, - sakė J.Antanaitis.
Vaidenasi monopolininkų ranka
Anot N.Udrėno, pataisomis Seimas norėjo šilumos sistemų priežiūrą didžiuosiuose miestuose sugrąžinti šilumos ir kuro tiekėjams, kurių pelnas esą tiesiogiai priklauso nuo suvartotos šilumos kiekio.
Anot jo, prezidentė siūlo, kad šilumos punktų prižiūrėtojais negali būti dirbantieji šilumos įmonėse, išskyrus atvejus, kai tas pats šilumininkas gyvena daugiabutyje.
„Taip pat šilumos punktų priežiūros negalima patikėti ir
kuro tiekėjams, nes jie tiesiogiai suinteresuoti kuo didesniu kuro
sunaudojimu, o ne mažesnėmis žmonių sąskaitomis“, - sakė
prezidentės patarėjas.
D.Grybauskaitė balandžio pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai
svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis šilumos punktų priežiūros apribojimai buvo sušvelninti, leidžiant šia veikla užsiimti profesionalioms įmonėms.
