Baltarusijos vadovo susitikimas su Nursultanu Nazarbajevu bei Vladimiru Putinu turėjo būti paskutinis akordas prieš pasirašant Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrimo sutartį. Tai numatyta gegužės mėnesį, o ceremonija turėtų įvykti Astanoje.
Tačiau apie savąją „Europos Sąjungą“ svajojęs V.Putinas gavo niuksą iš Minsko. Tokie A.Lukašenkos žodžiai jam buvo tikrai karti piliulė.
Vis dėlto įtempta padėtis dėl Ukrainos čia niekuo dėta. Baltarusija ėmėsi savotiško šantažo, norėdama gauti kuo daugiau naudos. Mat skirtingai nei jau veikianti Muitų sąjunga, Eurazijos ekonominė sąjunga turėtų pasižymėti kur kas didesnė valstybių integracija prekybos, finansų bei fiskalinės ir monetarinės politikos srityse.
A.Lukašenka siekia, kad Rusija savo sąjungininkams tiektų naftą be jokių muitų. Šiuo metu Baltarusija be muitų gauna 23 mln. tonų naftos per metus, tačiau turi atiduoti Maskvai už iš šios naftos pagamintų degalų eksportą surinktus mokesčius.
Rusija paskaičiavo, kad ir dabartinėmis sąlygomis Minskas nemenkai uždirba – apie 6,5 mlrd. JAV dolerių per metus.
Tačiau jei neliktų nei muitų, nei kvotų, Baltarusija galėtų iš rusų nusipirkti 4-5 kartus daugiau naftos, o ją perdirbus produkciją parduoti kitoms šalims.
Tokiu atveju baltarusiai pasaulio rinkoje taptų rimti Rusijos konkurentai, nors degalus gamintų iš šios šalies tiekiamos naftos. Rusijos finansų ministerija paskaičiavo: jei bus atsižvelgta į A.Lukašenkos užgaidas, Baltarusija per metus uždirbs apie 30 mlrd. JAV dolerių.
Per iki nakties užsitęsusias derybas A.Lukašenka kelis kartus
priminė, kad Eurazijos Sąjunga turėtų būti oficialiai įkurta
2015 metų sausio 1 dieną, tačiau „nesureguliuotų klausimų
sąrašas kelia nerimą“, rašo įtakingas Rusijos verslo
dienraštis „Kommersant“.
Pasak Baltarusijos lyderio, ekspertai siūlo pasirašyti sutartį
dėl tos sąjungos įkūrimo, palikus neišspręstus kai kuriuos
esminius klausimus.
„Turi egzistuoti visavertė muitų sąjunga – be jokių
apribojimų, juo labiau energetikos išteklių srityje. Novatoriški
susitarimai, numatyti įgyvendinti per 10 metų, atrodo keistai.
Tuomet reikia ir Eurazijos Sąjungą kurti po 10 metų“, – sakė
A.Lukašenka.
Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos per šį susitikimą
tikėjosi išspręsti trijų valstybių vadovai – ar reikia
išlaikyti tarifinius ir netarifinius suvaržymus Rusijos prekių
eksportui, pirmiausiai naftos tiekimui Baltarusijai.
Tie suvaržymai turėtų būti panaikinti nuo 2015 metų, tačiau
toks žingsnis gali atnešti didelių nuostolių Rusijos biudžetui.
Kaip rodo Rusijos finansų ministerijos duomenys, tie nuostoliai
gali siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių (74,7 mlrd. litų), jeigu
bendrovės pradės eksportuoti prekes per partneres Baltarusijoje.
Pasak Eurazijos ekonominės komisijos kolegijos pirmininko Viktoro
Christenkos, Rusija ir Baltarusija iki šių metų pabaigos turi
išspręsti šį ginčą dvišalėse derybose, o vėliau aptarti
vieningosios naftos ir dujų rinkos, kurią planuojama įkurti iki
2025 metų, veiklos sąlygas.
Eurazijos Ekonominė Sąjunga, kaip planuojama, turi pakeisti
mažiau įpareigojančią Eurazijos muitų sąjungą, kurią Rusija su
dviem minėtomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis įkūrė
siekdama suformuoti laisvosios prekybos zoną, galinčią konkuruoti
su 28 nares turinčia Europos Sąjunga.
V.Putinas užsimojo įkurti posovietinėje ekonominėje erdvėje
sąjungą, prie kurios kada nors galėtų prisijungti kitos šalys,
tokios kaip Turkija ir Indija.
Tačiau šiam uždaviniui, kuris turėjo tapti V.Putino
trečiosios kadencijos Kremliaus vadovo poste pagrindiniu projektu,
skaudų smūgį sudavė Ukrainos nusigręžimas nuo Maskvos.
