„Vasarą Vilniuje nesuvartosime nė vieno kubinio metro brangių gamtinių dujų, tai lems pigesnę šilumą. Tokį šilumos tarifą jau dabar galėtume taikyti ištisus metus, jei konservatorių vadovaujama Vilniaus taryba 2010 metais nebūtų blokavusi „Dalkia“ parengto kuro konversijos plano“, - teigė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
2013-ųjų gruodį Europos komisija patvirtino, kad kompanijos „Dalkia“ parengtas ir 2010 metais Vilniaus tarybos atmestas planas, yra tinkamas miestui ir įpareigojo jį įgyvendinti.
41 procentą šilumos iš vietinio kuro Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje (E2) ir Naujosios Vilnios katilinėje pagamins pati „Vilniaus energija“. Likusią dalį, 59 procentus, šilumos bendrovei pateiks nepriklausomi gamintojai.
„Vilniaus energijos“ iš biokuro pagamintos šilumos kaina sudaro 7,5 ct/kWh. Vidutinė nepriklausomų gamintojų siūloma kaina – 11,98 ct/kWh.
Taikant šiuos tarifus, įvertinus šilumos nuostolius tinkle, ir žinant, kad pastovioji šilumos tarifo dedamoji Vilniuje sudaro 5,66 ct/kWh be PVM, ne šildymo sezono metu šilumos kaina sudaro 18,48 ct/kWh be PVM.
Jeigu šiuo metu Vilniuje veiktų miesto savivaldybės ir įmonės „Reenergy“ planuota atliekų jėgainė, kurios veikla tapo negalima dėl diskriminacinių vyriausybės nutarimų priėmimo, šilumos kaina sostinėje būtų mažiausia Lietuvoje.
Lietuvos miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šilumos kaina sudaro apie 18,5 ct/kWh be PVM. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 26,5 ct/kWh be PVM.
