Šilumos tiekėjams durų neatvėrė, prezidentė pataisas vetavo

Balandžio viduryje Seimui pagaliau palaiminus Šilumos ūkio įstatymo pataisas, daugiabučių gyventojai šiek tiek lengviau atsikvėpė.

Kitą šildymo sezoną jie galės pasirinkti kvalifikuotus šilumos sistemų prižiūrėtojus.

Tačiau vos parlamentarai sutelkė žvilgsnį į Šilumos ūkio įstatymo pataisas, netrūko pasigirsti ir kaltinimų, kad jos nenaudingos vartotojams, rašo „Lietuvos rytas“.

Esą šilumos tiekėjai sugrįžta į šilumos sistemų priežiūros rinką, todėl vartotojams neliks kito pasirinkimo, tik kloti už jų darbą didžiulius pinigus.

Bet jie ir taip juos moka nemenkus. Pavyzdžiui, Vilniuje, kur šilumos trasų avarijoms likviduoti įmanoma prisikviesti tik vieną įmonę, jos paslaugų įkainiai kone keturiskart didesni nei, tarkime, Elektrėnuose.

Pasak pataisas parengusio Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, keisti įstatymą privertė ne kas kita, o didžiuosiuose miestuose susiklosčiusi situacija.

Juose nebeliko žmonių, kurie prižiūrėtų šilumos sistemas daugiabučiuose.

„Šiuo metu dar galiojantis įstatymas šilumos tiekimo įmonėms numatė daugybę kliūčių. Prižiūrėti sistemų negalėjo asmenys, dirbantys šilumos ar biokuro tiekimo įmonėse.

To negalėjo daryti ir šilumą konkrečiam namui tiekiančios įmonės“, – sakė R.Žemaitaitis.

Vis dėlto šilumininkai – specifiniai specialistai, turintys specifinius leidimus. Kadangi didmiesčiuose jų labai trūksta, gyventojams juos tenka samdyti už paslaugas mokant labai brangiai.

Anot R.Žemaitaičio, įstatymo pataisos tam ir buvo parengtos, kad kiek palengvintų šią naštą.

Numatyta, kad šilumą tiekiančios įmonės gali rūpintis šilumos sistemomis tuose daugiabučiuose, kuriems netiekia šilumos. Be to, jas gali prižiūrėti ir įmonių darbuotojai, bet tik tuose daugiabučiuose, kuriuose patys gyvena.

Pataisos numato ir tai, kad nebūtų draudžiama šilumos sistemų priežiūros paslaugas teikti didmeninėms ir mažmeninėms biokuro įmonėms.

„Jei tik prezidentė nepaskelbs veto visam Šilumos ūkio įstatymui, vilniečiai galės nusisamdyti šilumos sistemų prižiūrėtojus, pavyzdžiui, iš Elektrėnų, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių ar Širvintų.

Be to, Vilniuje šilumą tiekia apie 20 įvairių įmonių.

Jų darbuotojai, pavyzdžiui, kaip „Vilniaus energijos“, galėtų prižiūrėti ir savo gyvenamųjų namų šilumos sistemas“, – aiškino R.Žemaitaitis.

Parlamentaro teigimu, jei įstatymas įsigalios, pirmiausia naudą pajus normaliai veiklą vykdančių daugiabučių namų bendrijų gyventojai.

Juk kol kas joms nėra kito pasirinkimo, kaip samdyti įmones, o jos, siekdamos pelno, užsiplėšia ir dideles paslaugų kainas, rašo „Lietuvos rytas“.

„Liberalizavus rinką paslaugų kainos bent jau nebedidėtų, o gal ir imtų kristi. Be to, pagaliau atėjo laikas susirūpinti, kad šilumos tinklai būtų kokybiškai ir kvalifikuotai prižiūrimi.

Taip nėra. Pavyzdžiui, Druskininkuose, Kelmėje, Mažeikiuose ir dar 4 savivaldybėse tik pradėjus dujas tiekusių bankrutuojančių įmonių restruktūrizaciją paaiškėjo, kad jos nepadarė jokių investicijų į šilumos punktus, nors apie tai skelbėsi“, – aiškino R.Žemaitaitis.

Dar viena pataisų naujovė – reikalavimas siekti energetinio efektyvumo. Anot parlamentaro, daugiabučio šilumos sistemos prižiūrėtojas kasmet turės pateikti ataskaitą, kiek namas sunaudojo šilumos.

Pasak R.Žemaitaičio, pataisa atsirado ne šiaip sau, mat nusistovėjo ydinga tendencija. Tie daugiabučiai, kuriuose peržiem gyventojai laikydavo atdarus langus, nes jiems buvo karšta, iš tikrųjų neveiksmingai naudojo šilumą.

Užtat šie namai pateko į renovuojamųjų sąrašus. O tie daugiabučiai, kuriuose šilumos tiekimas buvo kontroliuojamas, energijos sąnaudos mažesnės, liko už renovacijos borto.

„Tai afera. Juk tie daugiabučiai, kurie investavo į šilumos sistemas ir jų priežiūrą, liko savotiškai išmesti iš katilo“, – sakė R.Žemaitaitis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis su šilumininkais susijusioms įmonėms nuo birželio leista vėl grįžti į šilumos punktų priežiūros verslą.

„Išskaidę šilumos paslaugų teikimą, suardėme korupcinę grandinę, kuri buvo užvaldžiusi visą šilumos ūkį - nuo kuro ruošimo iki pastatų šildymo sistemų. Sugrąžindamas seną šilumos punktų priežiūros tvarką, Seimas atveria kelią netrukdomam žmonių apgaudinėjimui ir monopolinių grupuočių savivalei. Jeigu šilumos sunaudojimą vėl kontroliuos pelnais suinteresuoti „rubiconiniai icorai“, o ne nepriklausomi prižiūrėtojai - sąskaitos už šildymą niekada nesumažės“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Anot jos, Seimo patvirtinos Šilumos ūkio įstatymo pataisos leidžia daugiabučiuose iš naujo įsigalėti grobuoniškas kainas diktuojantiems šilumos monopolininkams.

2011 metais D.Grybauskaitės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos garantavo daugiabučių gyventojams galimybę pasirinkti nepriklausomą, su šilumos ir kuro tiekėjais nesusijusį šilumos punktų prižiūrėtoją, taip apribojant monopolininkų įsigalėjimą ir piktnaudžiavimą. Prezidentė siūlo ir toliau taikyti griežtus apribojimus ir nepriklausomumo reikalavimus šilumos punktų prižiūrėtojams.

Pasak D.Grybauskaitės, šilumos punktų prižiūrėtojais negali būti asmenys, dirbantys šilumos tiekimo įmonėse, išskyrus tuos atvejus, kai daugiabučio bendrija sutinka, kad tai darytų jų name gyvenantis šilumininkas. Prezidentės teigimu, šilumos punktų priežiūros negalima patikėti ir kuro tiekėjams, nes jie yra tiesiogiai suinteresuoti kuo didesniu kuro sunaudojimu ir pelnu, o ne mažesnėmis žmonių sąskaitomis ir taupiu namų šildymu.

Seimas praėjusią savaitę priėmė daugiabučių namų šilumos punktų priežiūrą liberalizuojančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Pataisomis leidžiama šilumos punktais rūpintis šilumai pagaminti reikalingo kuro tiekėjams bei kitam, o ne to paties namo šilumos tiekėjui.

Dabar įstatymas draudžia pastatų šildymo sistemas prižiūrėti šilumos tiekėjams ar su jais susijusioms įmonėms, apskaitos prietaisų gamintojams, šilumai gaminti naudojamo kuro prekiautojams.

Respublikinių būsto rūmų teisininkas

„Šilumos tiekėjas, tiekiantis ją konkrečiam namui, ir toliau negalės prižiūrėti nei šildymo, nei karšto vandens sistemų. Tokia nuostata išliko, kad šilumos tiekėjams nekiltų pagundų pašildyti daugiau, nei to reikia.

Kita vertus, numatytos logiškos, konkurenciją skatinančios išlygos. Pavyzdžiui, viena įmonė Elektrėnuose ir administruoja daugiabučius, ir teikia komunalines paslaugas ar šilumą Elektrėnams bei Vieviui.

Tačiau Vilniuje jie to nedaro. Tad įsigaliojus įstatymui tokia įmonė gaus galimybę prižiūrėti sistemas kad ir sostinėje. Vartotojams atsiranda galimybė rinktis. O ten, kur konkurencija, mažesnės ir paslaugų kainos.

Kita vertus, įstatymo numatyta išlyga, kad šildymo sistemos prižiūrėtoju negali būti asmenys ar su šilumos tiekėju susiję ūkio subjektai, numatyta Konkurencijos įstatyme.

Yra dar viena šilumos sistemų priežiūros subtilybė. Nuo 2011 m. investicijos sustojo, o investuotojai, kurie tai padarė, prarado galimybę jas susigrąžinti.

Tad skaudžiausiai tokia tvarka per piniginę kerta tiems šilumos vartotojams, kurių namuose neįrengti automatizuoti šilumos punktai.

Lietuvoje tokių namų, kuriuose yra elevatorinės šilumos sistemos, 6000, iš jų Vilniuje – apie 600. Jų gyventojai už šilumą moka brangiausiai.“