Uždraudė visiems
Konstitucinis teismas rengiasi Šilumos įstatymo 20 straipsnio 2 ir 4 dalies teisminiam nagrinėjimui – jis aiškinsis, ar šios nuostatos nevaržo laisvo gyventojų pasirinko ir ar atitinka šalies Konstituciją. Tačiau kol jis priims sprendimą, gali prabėgti nemažai laiko.
Pagal dabar galiojantį įstatymą gyventojai negali laisvai pasirinkti, kas prižiūrės jiems priklausantį namo šilumos ūkį.
Siekiant apriboti šilumos tiekėjų galimybes veikti šioje rinkoje, apribojimų sąrašas buvo taip išplėstas, kad tokią paslaugą uždrausta teikti visiems profesionaliems prižiūrėtojams.
Seimas palaikė pokyčius
Kad Šilumos įstatymo nuostatos iš esmės varžo daugiabučių gyventojų teisę patiems rinktis šilumos ūkio prižiūrėtoją, susigriebė ir Seimas.
Praėjusią savaitę Ekonomikos komitetas svarstė jau kurį laiką akis badančias įstatymo nuostatas. Piestu prieš pokyčius stojo tik konservatoriai.
Pirminio balsavimo metu Seime pritarta: įstatymo apribojimus reikia taikyti racionaliau.
Netgi šilumos tiekėjai galėtų teikti ir šilumos priežiūros paslaugą, bet tik tiems namams, kuriems netiekia šilumos. Tarkime, Vilniuje tokią paslaugą galėtų teikti Trakų šilumos tinklai.
„Ekonomikos komitetas pažiūrėjo į problemą iš ekonominės, o ne politinės pusės. Manau, kad poslinkiai yra teigiami“, – apie balsavimą Seime kalbėjo Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Svarstymai Seime bus tęsiami. „Matome ne tiktai norą užsmaugti, uždrausti, išvyti, bet ir gebėjimą pažvelgti, ar gyventojai turi teisę pasirinkti, ar jie nukenčia nuo įstatymo pataisų, ar įstatymas suteikia galimybę laisvai disponuoti savo turtu“, – sakė J.Antanaitis.
Tačiau jis labai lauks ir Konstitucinio teismo sprendimo.
„Norime išsiaiškinti, ar įstatymai gali apriboti teisę laisvai disponuoti savo turtu. Juk akivaizdu, kad tik aš, šeimininkas, sprendžiu, kas remontuos, prižiūrės, niekas kitas, tik šeimininkas turi tokią teisę“, – sakė Būsto valdymo ir priežiūros rūmų vadovas.
Pasiekė Konstitucinį teismą
Į Konstitucinį teismą šių metų vasarį kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs vilniečio J.B. pateiktą ieškinį.
Šis vilnietis teismui aiškino su kaimynais norintis sudaryti sutartį dėl namo šilumos ūkio priežiūros su jų išsirinkta bendrove. Tačiau tokios sutarties vilniečiai sudaryti negalintys dėl sunkiai suvokiamo ir paaiškinamo Šilumos ūkio įstatymo nuostatų.
Daugeliui gyventojų kliūvančias nuostatas palaimino praėjusios kadencijos Seimas. 2012-aisiais jis uždraudė šilumos tiekėjams ar su jais susijusioms įmonėms imtis šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros.
Į įmonių, kurioms taikomas toks draudimas, sąrašą įrašyti ir apskaitos sistemų bei įrangos gamintojai, kuro tiekėjai, pardavėjai, taip pat kiti asmenys, kurie siūlo paslaugas šilumos tiekėjams.
Pasak specialistų, šitaip įstatymo nuostatų autoriai užkirto kelią pasirinkti savo darbą išmanančius profesionalus.
Riboja laisvę rinktis
Pasak vilniečio J.B., jis kartu su kaimynais, rinkdamasis šilumos ūkio prižiūrėtoją, dairėsi ne tik priimtinos paslaugų kainos, bet ir kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas tokias paslaugas būtų teikęs ne vienus metus, turėtų didelę patirtį.
Vilnietį apstulbino neigiamas pasirinktos įmonės atsakymas. Kai ji paaiškino negalinti teikti tokių paslaugų, nes tą draudžia Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, J.B. kreipėsi į teismą.
„Priimant šį perteklinį ribojimą nebuvo įvertinta, jog šis ribojimas drauge riboja ir bendraturčių teisę patiems rinktis pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoją“, – aiškino J.B.
Nustatyti ribojimai iš esmės taikomi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, o drauge ir šių miestų daugiabučių gyventojams.
„Man iškyla retorinis klausimas – negi turiu pakeisti gyvenamąją vietą, kad man nebūtų taikomi absurdiški reikalavimai?“ – teismo klausė J.B.
Kaip paaiškino Konstitucinis teismas, ar Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis atitinka pagrindinį šalies įstatymą, bus aiškinamasi eilės tvarka.
