„Valstybės dalyvavimas projektuose užtikrintų projektų įgyvendinimo skaidrumą ir leistų pasiekti didžiausią ekonominę naudą vartotojams mažinant šilumos kainą. Pasirinkus paramos skirstymo modelį be valstybinio projekto vystytojo iškiltų grėsmė, kad konkursas neįvyktų ar būtų vilkinimas arba jo laimėtojai butų tie patys monopolistai“, – mano Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.
Pasak jo, tolimesnė šilumos ūkio pertvarka pirmiausia bus orientuota į platesnį biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimą efektyvios kogeneracijos būdu bendrai gaminant šilumą ir elektrą.
Iš naujos 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos paramą numatoma skirti didesnės apimties kogeneracijos projektams Vilniuje ir Kaune. Modernizuojant esamus kogeneracinius pajėgumus ar statant naujus Vilniuje ir Kaune pasirinktas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės įgyvendinimo modelis.
Projekte siūloma Vilniuje pastatyti apie 145 MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę ar elektrines. Tai leistų sumažinti šilumos kainą. Tokiam sumanymui įgyvendinti reikėtų apie 1 mlrd. 135 mln. Lt (reikalinga ES parama apie 567 mln. Lt). Dėl to šilumos kaina galėtų sumažėti apie 25–30 proc.
Kaune siūloma pastatyti apie 50MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę ar elektrines. Investicija siektų 478 mln. Lt (reikalinga ES parama siektų apytiksliai 239 mln. Lt). Prognozuojamas šilumos kainos sumažėjimas – apie 25-30 proc.
Norint įgyvendinti šiuos projektus, reikia atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą. Atlikus šį vertinimą Vyriausybė tvirtins plėtros programą. Finansų ministerija iki liepos 1 d. atliks viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės galimybių vertinimą.
Su ministru nederino
Energetikos ministras sako, kad
šilumos ūkio pertvarkos scenarijus, kuriam trečiadienį pritarė
Vyriausybė ir kuris numato „Lietuvos energijos“ dalyvavimą
būsimų specialios paskirties įmonių kapitale, su juo nebuvo
suderintas. Vyriausybės posėdyje balsuojant susilaikęs ministras
teigia, kad prieš posėdį buvo sutarta dėl kitokio pertvarkos
scenarijaus.
Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, prieš Vyriausybės posėdį jam
nebuvo pateiktas scenarijus, kuriam pritarta, nors premjeras Algirdas
Butkevičius buvo žadėjęs tai padaryti.
„Nesu susipažinęs, nežinau informacijos, kaip tas bus
padaryta, nebuvo pateikta. Nors prašiau premjero“, - sakė ministras.
Todėl, pasak jo, geriausiai situaciją gali paaiškinti pats
premjeras ir jo patarėjai: „Nes jie, matyt, geriausiai yra
įsigilinę, žino, kaip tą padarytų. Aš tos informacijos neturiu
ir todėl nekomentuosiu“.
Ministras taip pat sakė, kad prieš posėdį buvo sutarta dėl
kitokio šilumos ūkio pertvarkos scenarijaus.
„Su premjeru buvome sutarę, kad toks Vyriausybės sprendimas
bus, bet priimtas buvo kitoks sprendimas. Todėl nežinau, kaip tas
bus padaryta“, - pareiškė J.Neverovičius.
BNS šaltinių teigimu, projekto derinimas vyko iki paskutinės
minutės. Anot jų, J.Neverovičiui susilaikius dėl nuostatos, kuri
numato, kad 51 proc. bendrovių akcijų valdytų „Lietuvos
energija“, bendru sutarimu buvo priimtas protokolinis sprendimas.
Anot šaltinių, nesutarimas buvo tik dėl šios nuostatos.
Premjero komanda ir Energetikos ministerija iki šiol nesutarė
dėl valstybės dalyvavimo, investuojant į didžiųjų miestų
šilumos ūkio atnaujinimą. Premjero aplinka siūlo atverti kelią
sukurti dvi specialios paskirties bendroves, kurias kontroliuotų
valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos
energija“.
Tačiau J.Neverovičius, pasak „Verslo žinių“, mano, kad
toks sprendimas neišspręstų esminės - šilumos kainų vartotojams
- problemos, o kurtų naują energetikos monopoliją. Anot jo, Kainų
komisija pirmiausia turėtų ištirti, kiek galėtų kainuoti šilumos
gamyba Vilniuje bei Kaune ir paskelbti ribines šilumos gamybos
kainas, o atsižvelgusios į jas savivaldybės turėtų skelbti
konkursus, kuriuose pretendentai konkuruotų, siūlydami žemiausias
kainas.
Todėl J.Neverovičius nerėmė A.Butkevičiaus nuomonės, kad
renkantis tolesnį Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio plėtros modelį,
būtina kurti bazinio šilumos gamintojo statusą turinčias įmones,
kuriose „Lietuvos energija“ turėtų ne mažiau kaip 51 proc.
akcijų.
