Terminalo projektą įgyvendinančios "Klaipėdos nafta" vadovas įspėjo,
jog dabar pagal planą įgyvendinamas projektas gali vėluoti ar
pabrangti.
„Iki šios dienos ir kol komisija dirbo, mes tylėjome sukandę
dantis. Tikėjomės, kad tyrimas bus objektyvus, teikėme
daug informacijos.
Manėme, kad čia yra kažkoks noras politikuoti,
bet kaip projekto vystytojai matome, kad šis dalykas pradėjo kenkti
projektui. Tai projektą gali arba pavėlinti,
arba pabranginti, arba kitu būdu pakenkti.
Neatsakingas politikavimas mums
jau pradeda realiai kenkti. Reikia žymiai atsakingiau vertinti
viešus pasisakymus“, - sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.
„Dabar keliamos abejonės turi tam tikras neigiamas pasekmes,
nes mums kiekvieną dieną tenka bendrauti su finansų
institucijomis, derėtis dėl sąlygų. Esant tokiai situacijai,
derėtis dėl sąlygų tampa sudėtingiau“, - sakė bendrovės finansų
direktorius Mantas Bartuška.
R.Masiulis sakė, jog komisijos skleidžiama informacija kelią
įtampą tarptautinėje erdvėje, taip pat įmonės viduje. Jis
atskleidė, jog kai kurie bendrovės darbuotojai nuvykę į komisijos
posėdį, patirdavo A.Skardžiaus psichologinį spaudimą. R.Masiulis
sakė, jog ketinama prašyti komisijos posėdžius rengti viešai.
Jo teigimu, preliminarios paviešintos komisijos išvados yra
paremtos neteisinga informacija. Pavyzdžiui, teigiama, jog
„Klaipėdos nafta“ kaip privatus juridinis asmuo savo iniciatyva
pradėjo SGD terminalo projektą.
„Tai yra netiesa - komisija neįvertino to fakto, kad 2010
metais liepos 21 dienos Vyriausybės nutarimu „Klaipėdos nafta“
buvo įpareigota vykdyti šį projektą.
Mūsų baimė yra, kad
jeigu jau daroma tokia didelė klaida šioje išvadoje, tai kas bus su
kitomis išvadomis?“, - kalbėjo R.Masiulis.
Be to, 2013 metų spalio 31 dienos A.Skardžiaus pareiškimas,
neva SGD terminalui skirtas laivas sukels nepatogumų, įplaukdamas
į Klaipėdos uostą, gali atsiliepti dujų pirkimo kainoms.
„Laivyboje, ypač SGD rinkoje, yra labai jautri informacija,
kokia yra galimybė laivui įplaukti į uostą. Nuo to priklauso dujų
tiekimas - kiekvienas dujų tiekėjas vertina, ar laivas gali
įplaukti į uostą techniškai.
Viešo asmens pareikšta abejonė,
kad gali būti sudėtingumų, gali užkirsti kelią daugeliui
tiekėjui arba padidinti riziką, ir, tikėtina, padidinti tiekimo
kainą. Komisijai buvo pateikta informacija apie Klaipėdos
universiteto mokslininkų navigacinę studiją, kur aiškiai nurodė,
kad jokių įplaukimo problemų nėra“, - kalbėjo R.Masiulis.
Be to, jo teigimu, neteisingas yra komisijos teiginys, kad
„Klaipėdos nafta“ yra privatus asmuo - valstybė valdo 72,32
proc. įmonės akcijų paketą.
Anot R.Masiulio, bendrovė dėl SGD terminalo projekto buvo
tikrinama dvejus metus - 12 patikrinimų atliko Valstybės kontrolė,
Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės
saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Europos Komisija,
nepriklausomi auditoriai, Europos investicijų bankas (EIB).
Pretenzijų įmonei turėjo tik VPT - ji prieš metus įpareigojo
„Klaipėdos naftą“ iš naujo nagrinėti bendrovių „Kauno
dujotiekio statybos“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“
konsorciumo bei Vokietijos bendrovės „PPS Pipeline Systems“
pasiūlymus dujotiekių statybos rangovo konkursui.
Pasak R.Masiulio, bendrovė A.Skardžiaus komisijai pateikė
daugiau kaip 4 tūkst. lapų medžiagos, atsakant į komisijos
klausimus, buvo įtrauktas 21 bendrovės darbuotojas.
„Šis komisijos darbas suvalgė visus laiko rezervus, kokius mes
turėjome šiame projekte, o dabar mes girdime, kad yra noras toliau
tęsti tą tyrimą.
Nėra Lietuvoje tokio projekto ir nebuvo
anksčiau, kuris statybos metu būtų tikrinamas tiek daug kartų.
Čia galima paralelę su sportininkais išvesti: įsivaizduokime,
jeigu bėgiką bėgimo metu imtų tikrinti dopingo kontrolė. Kur jis
nubėgtų?“, - kalbėjo R.Masiulis.
Vis dėlto R.Masiulis sakė, jog SGD terminalo projektą labai
remia aukščiausi šalies vadovai - prezidentė, premjeras,
energetikos ministras.
Preliminariose komisijos išvadose
teigiama, esą „Klaipėdos nafta“, neturėdama Vyriausybės
įgaliojimų nei akcininkų sprendimo, savo iniciatyva pradėjo
įgyvendinti SGD terminalo projektą.
Be to, teigiama, jog SGD
terminalo projekto konsultantams bendrovė 2011-2012 metais sumokėjo
daugiau nei 52 mln. litų, o laivo-saugyklą išsinuomojo iš
Bermuduose registruotos bendrovės „Hoegh LNG“.
A.Skardžiaus komisija daro išvadą, jog dėl dujotiekio
projektavimo ir statybos darbų pirkimo „Klaipėdos nafta“ esą
galėjo patirti mažiausiai 52 mln. litų nuostolį.
Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti šių metų gruodį
ir sukurs sąlygas gamtinių dujų rinkai Lietuvoje. Pirmaisiais
terminalo veiklos metais planuojama perpumpuoti apie 1 mlrd. kubų
dujų, o jo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kubų per
metus.
