Vienos kilovatvalandės (kWh) kaina sumažėtų iki 18,4 cento ir būtų viena mažiausių Lietuvoje. Modernizavus elektrinę, net 70 proc. šilumos būtų pagaminta naudojant vietinį biokurą ir tik 30 proc. importuojamas dujas, taigi tai leistų ženkliai sumažinti sąskaitas už šilumą.
Tokią išvadą po keturių mėnesių pateikė Vilniaus tarybos sudaryta darbo grupė drauge su „Vilniaus šilumos tinklais“ ir KPMG konsultantais. Projektui tikimasi ES paramos.
Tarybos darbo grupė buvo sudaryta po to, kai pernai rugsėjį Vyriausybėje, dalyvaujant premjerui, Vilniaus savivaldybė ir savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ su energetikos įmonių grupe „Lietuvos energija“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama imtis veiksmų, dėl kurių galėtų sumažėti vilniečių išlaidos šildymui.
Susitarime numatyta, kad Vilniaus šilumos tinklai ir „Lietuvos energija“
įsteigs bendrą įmonę, kuri įgyvendins projektą.
Dokumentas numato rekonstruoti trečiąją Vilniaus termofikacinę
elektrinę, pritaikant ją biokurui arba komunalinėms atliekoms.
Elektrinė vėliau būtų perduota „Lietuvos energijai“.
Nepaisant to šis planas parengtas be „Lietuvos energijos“.
„Alternatyva pasirinkta priimant skubotus sprendimus, nes darbo
grupė tarybos sprendimu buvo sudaryta tik šių metų sausio 29
dieną, o jos sudėtis mero potvarkiu nustatyta tik vasario 19 dieną,
- tai yra beveik prieš savaitę iki sprendimo priėmimo, todėl gali
būti neįvertintos rizikos bei su jomis ateityje siejamos
pasekmės“, - teigė „Lietuvos energijos“ generalinis
direktorius Dalius Misiūnas.
Be to, pasak jo, šiluminė elektrinės galia yra per didelė:
„Visiškai neatsižvelgta į pramoninių ir komunalinių atliekų
panaudojimo potencialą Vilniuje bei daugiabučių namų renovavimo
poveikį šilumos vartojimui“.
D.Misiūno teigimu, jėgainė yra tokia didelė, kad pasaulyje yra
vos dvi įmonės, galinčios pagaminti tokius katilus.
„Siūlomo projekto įgyvendinimas yra beveik beprecedentis ir
unikalus savo dydžiu. Pasaulyje, ko gero, egzistuoja ne daugiau kaip
du tiekėjai, kurie galėtų pateikti tokios galios katilą, todėl
tikėtinos potencialių rangovų spekuliacijos, nustatant
neproporcingą objekto kainą. Tuo pačiu bus diskriminuojami ir kiti
potencialūs įrangos tiekėjai, apribojant jų konkuravimo
galimybes“, - teigė D.Misiūnas.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų vadovo Arūno Keserausko,
patvirtinus dabartinį projektą, vėliau būtų sprendžiama, ar jį
įgyvendinti kartu su „Lietuvos energija“.
Kritiškai savivaldybės siūlymą įvertino ir miesto tarybos
narys konservatorius Vidas Urbonavičius. Jis teigė įžvelgiantis
„Vilniaus energiją“ valdančios „Dalkia“ bei koncerno
„Icor“ interesus.
Anot jo, savivaldybė ir šilumos tinklai neturi
lėšų, todėl be „Lietuvos energijos“ pagalbos turėtų ieškoti
kitų finansavimo šaltinių - tokią pagalbą, jo nuomone, galėtų
suteikti „Icor“.
