„Dvi savaites kastuvu lyginau ratų išvanotą upelio šlaitą. Tol, kol šaltis žemę surakino. Bet to mano darbo mosuojant kastuvu – sunku įžiūrėti“, - sako Anykščių rajone, Aušros kaime gyvenantis Vytautas Šuminas.
Vyras išsyk užsiplieskia kalbėdamas apie tai, ką jo pievoje pridarė vėlyvą rudenį krūmus išvaliusios, biokurą susmulkinusios ir išsigabenusios anykštėnų įmonės.
Plaukė per pievas
„Darbininkai atsiklausė, ar mūsų kieme galėtų palikti techniką. Leidom. Juk žmonės ne pramogaut atvažiavo. O kai rudenį pradėjo vežti iš miško visa tai, ką iškirto ir susmulkino, nepriekaištavome. Tikėjomės, kad pabaigę darbus viską sutvarkys, o žemę – išlygins. Nepagalvojome, kad gali taip pasielgti – išmauroti žemę ir taip palikti“, - sakė V.Šuminas.
Anot jo žmonos Audronės, dar blogiau, kad vyrai skubėjo, dirbo, kai žemė buvo šlapia ir nelaukė, kol ji įšals. Esą, jiems darbdaviai liepė greičiau visus darbus pabaigti.
Lapkričio pabaigoje, kai pažliugusio kelio biokuro gamintojų mašinos nebeįveikė, anot A.Šuminienės, jos pradėjo sukti tiesiog per pievą.
„Kirto nusekusį Dusynos upelį, ir, pakilę šlaitu, kone plaukte yrėsi per mūsų pievą. Pradėję klimpt, medžių po ratais priklodavo, kad išvažiuotų. O kai išvažiavo, tai ir nebegrįžo“, - kalbėjo ūkininkė.
Apdaužė fermų stogą
„Mūsų kaimynas ūkininkas nusipirko 18 hektarų žemės. Rudenį pradėjo ją tvarkyti, valyti. Tad jo žemėje dirbantys žmonės ir manęs atsiklausė, ar gali pro mano fermas važiuoti. Leidau. Nenumaniau, kad tokią netvarką jie padarys ir paliks“, - pyktelėjo Šuminų kaimynas ūkininkas Jonas Miežis.
Jis pats Aušros kaime neseniai įsigijo nuo sovietmečio užsilikusias fermas. Dabar jose dunkso sukrauta technika. Tačiau tam, kad vanduo nesiskverbtų pro plyšius vidun, ūkininkas pirmiausia sutvarkė jų stogą.
Miško tvarkytojai, o paskui – ir biokuro gamintojai iškirto didžiulius krūmais apėjusius plotus. Tad biokurą gabendama technika, riedėdama palei fermas, nuo jų ratus suko tiesiai per Dusynos upelį, ir šlaitu ropštėsi aukštyn.
„Smulkinant biokurą technika užkliuvo ir išlaužė dalį fermų stogo. Negana to, išvartė ir sutraiškė visus, kiek buvo, gelžbetoninius tvoros stulpelius. Juk tereikėjo ant jų prikabinti lentas, ir gardas gyvuliams būtų padarytas. Dabar tie stulpeliai sulyginti su žeme. Kaip ir sklypo ribos žymuo, kurį buvo įkasę geodezininkai“ , - pyko J.Miežis.
Pasak ūkininko, visa bėda, kad su tais biokuro gamintojais nepavyko susikalbėti Tol, kol dar dirbo, žadėjo vėliau atvažiuot ir viską sutvarkyti bei žemę išlyginti. O paskui dingo kaip į vandenį.
Šaukėsi tyrėjų pagalbos
Ir A.Šuminienė, ir J.Miežis sausio pradžioje Anykščių rajono policijos komisariatui suguldė pareiškimus. Ir vienas, ir kitas suskaičiavo, kiek nuostolių jiems pridarė biokuro gamintojai.
Anot A.Šuminienės, medkirčiai, išvažinėję jai priklausantį žemės sklypą, pridarė apie 5 tūkst. litų turtinės žalos.
J.Miežis ant popieriaus policijos komisariatui suguldęs skundą medkirčių suniokotą turtą įvertino 4400 litų.
Tačiau abiejų skundai taip ir liko ant popieriaus. Mat Aušros kaime besidarbavusių įmonių vadovus ir darbininkus apklausęs tyrėjas įkiteisminį tyrimą nutraukė.
Debeikių seniūnijoje, Aušros kaime žemės sklypo valymo darbus atlikusi „Aldrima“ bendrovė pasiteisino tuo, kad viskas buvo suderinta, - ir pro kur vežti iškirstus medžius, ir kur juos sukrauti. Esą, jokių skundų bendrovės vadybininkas iš ūkininkų nesulaukė.
Kita įmonė - „Vertma“ bendrovė, iškirstą medieną susmulkino. Bet ir jos darbininkai dievagojosi, kad nei A.Šuminienė, nei J.Miežis jiems bedirbant jokių priekaištų nepažėrė.
„Tyrimas nutrauktas, esą, mes galim kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tad nieko kita nelieka. Teks su tomis įmonėmis bylinėtis“, - rankomis skėstelėjo J.Miežis.
Ginčus galima išspręsti ir užsakovo kieme
Rimvydas Lapinskas
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ vadovas
„Kiekvienas ūkininkas su biokurui žaliavą ruošiančia įmone iš anksto aiškiai turi susitarti, kas po darbų viską sutvarkys. Ūkininkai juk žino, kad biomasės gamybos darbai atliekami su sunkiasvore technika. Tai ir medžių bei krūmų kirtimo mašinos, ir smulkinimo technika, ir specialūs biokuro išvežimo traktoriai.
Paprastai mes, biokuro gamintojai, gabendami žaliavą naudojamės tik esančia infrastruktūra, - esančiais keliais. Nes neturime technikos, kuri galėtų važiuoti bekele. Vis dėlto situacijų yra įvairių.
Todėl ir būtina iš anksto su užsakovu numatyti, kokiais keliais bus galima naudotis ir kas ir už ką atsakys. Nes nuo to priklauso ir paslaugos kaina.
Todėl ir žmonės, kurių laukus sugadino biokuro gamintojų technika, pirmiausia turi kreiptis į tą ūkininką, kuris užsakė darbus. Ir su juo tartis, kaip rasti išeitį.
Jo valioje nuspręsti, ką daryti. Gal jis pats sutvarkys kaimynų žemę, o gal įpareigos tai padaryti biokuro įmonę, su kuria pasirašė sutartį. Šioje vietoje praverstų geranoriškumas.“
