„Jeigu šiandien investicijos būtų pradėtos daryti, tai realiai
po dviejų metų, 2016 metų pabaigoje, tam šildymo sezonui galima
būtų pasiekti tą efektą. Svarbiausia, kada tuos sprendimus priimti
politiniu lygiu, tada jau atiduoti technikams įgyvendinti šitą
galimybę“, – antradienį "Žinių radijui" sakė prezidentės
vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos
klausimais Nerijus Udrėnas.
Anot jo, premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymai steigti
valstybės valdomas įmones, kurios valdytų šilumos ūkį, leistų
skaidriai ir aiškiai nustatyti šilumos kainas.
„Premjeras pristatė pasiūlymą, kad Vilniuje ir Kaune būtų
steigiamos valstybinės įmonės, kur valstybė turėtų 51 proc.
akcijų, ir atitinkamai būtų pastatyti tokie kogeneraciniai
pajėgumai, kurie gamintų šilumą ir elektrą.
Jie būtų visiškai
skaidriai reguliuojami kainų reguliatoriaus, šalia to dar būtų
labai skaidrus valdymas ir tai užbrėžtų kainų ribą, kuri būtų
aiški, skaidri ir realiai pagal skaičiavimus mažiausiai 30 proc.
šilumos kainą būtų galima sumažinti“, – kalbėjo N.Udrėnas.
Prezidentės patarėjo teigimu, į naujai kuriamas įmones
galėtų investuoti ir savivaldybės.
„Šalia valstybės investicijų galėtų būtų pritraukiami
pinigai iš privataus ar savivaldybių kapitalo. Deja, žinome, kad
tos savivaldybės su finansais tvarkosi nelabai kaip, bet jos gali
įnešti tam tikrą turtą į tą įmonę ir taip užtikrinti balansą
tarp valstybės, savivaldybės ir šilumos vartotojų interesų“, -
teigė N.Udrėnas.
Praėjusią savaitę premjeras pareiškė, jog šilumos ūkis turi
būti valdomas valstybės.
Anot jo, siekiant Vilniuje ir Kaune kainas
sumažinti iki 30 proc., numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią
kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos
energija“, o ateityje būtų pritraukta ir privataus kapitalo. Lėšų
projektams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
„Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno teigimu,
preliminariai skaičiuojama, jog į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų
investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno – apie 500-600 mln.
litų.
„Lietuvos energija“ planuoja įgyvendinti bendrą projektą su
„Kauno energija“, modernizuojant Petrašiūnų elektrinę, kur
galėtų būti įrengta 60 megavatų galios kogeneracinė elektrinė.
„Lietuvos energija“ taip pat ketina investuoti į naują biokuru
kūrenamą kogeneracinę jėgainę Vilniuje.
Vilniuje ir Kaune šiuo metu šilumos kainos yra vienos
didžiausių šalyje.
