„Aš manyčiau, kad valstybė turėtų turėti didesnį valdymą
atliekų deginimo gamyklose - 51 proc. akcijų. Nemanau, kad deginimas
turėtų būti atiduotas visiškai privačiam verslui“, - sakė
Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, Suomijos kapitalo energetikos bendrovė „Fortum Heat
Lietuva“ planuoja statyti atliekas deginančias kogeneracines
elektrines Vilniuje ir Kaune, tačiau dar neaišku, ar jai bus
suteikta tokia galimybė.
„Šiandien mes priėmėme Atliekų tvarkymo įstatymą, kuris
visiškai pakeis situaciją. Atliekų deginimu galės užsiimti tik
įmonės, kurioms suteikė valstybinės reikšmės statusą. Be to,
Vyriausybė, atsižvelgdama, kiek tokių atliekų yra, kurios lieka po
perdirbimo ir jas galima tik sudeginti, reguliuos galingumą“, -
sakė V.Mazuronis.
Anot jo, norėdamos deginti atliekas, valstybinės reikšmės
statusą turės gauti ir tos įmonės, kurios jau turi tokias
gamyklas. Paklaustas, ar taip nebus pažeisti „Fortum“, jau
turinčios tokią gamyklą Klaipėdoje, interesai, V.Mazuronis teigė,
kad bus vadovaujamasi įstatymais.
„Viskas bus daroma teisininkams griežtai prižiūrint ir tai
nereiškia, kad imsim ir uždrausim deginti. Tai ypač galios
projektuojamoms ir naujai statomoms deginimo gamyklos, bet, jeigu bus
reikalas, peržiūrėsime sąlygas, taisykles, kurias turės atitikti
ir dabar deginantys. Bet žinoma, mes negalim susigalvoti ir
nebeleisti vykdyti veiklos Klaipėdoje - taip ir nebus“, - sakė
V.Mazuronis.
Anot jo, atliekų deginimo strategijoje numatyta, kad Lietuvoje
pakanka trijų tokių gamyklų: „Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje,
kurioje jau yra deginamos atliekos“. Atliekų, kurias galima
deginti, per metus Lietuvoje susikaupia, o vien Klaipėdoje sudeginama
apie 200 tūkst. tonų, tad didelių plėtros galimybių deginimui
šalyje nėra.
Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę nepatvirtino
„Fortum Heat Lietuvos“ poveikio aplinkai vertinimo dėl
kogeneracinės elektrinės Vilniuje, o Aplinkos ministerija išsakė
dėl jos keletą pastabų.
Į 100 megavatų galios elektrinę Vilniuje bendrovė planuoja
investuoti apie 550 mln. litų.
