„Šiemet tikimės užbaigti tyrimą, kuris yra susijęs su įmone
„Gazprom“, kuri yra įtariama neleidusi dujų tiekėjams Lietuvoje
įsigyti dujų iš kitų šaltinių“, - ketvirtadienį po susitikimo
su šalies prezidente Dalia Grybauskaite teigė Konkurencijos tarybos
pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai ketinama užbaigti tyrimą,
tačiau vylėsi, kad tai pavyks padaryti per pirmąjį šių metų
pusmetį.
„Kada tiksliai pavyks užbaigti nežinau, nes tai priklauso nuo
įmonės, kurią tiriame. Įvertinus tai, kad tai yra užsienyje
veikiantis „Gazprom“, kuris neprivalo pagal jų įstatymus
bendradarbiauti su mumis. Kiek tai priklauso nuo mūsų, mes galime
baigti pirmąjį pusmetį, bet, kaip bus realiai, sunku pasakyti“, -
kalbėjo Š.Keserauskas.
Anot jo, KT Rusijos bendrovei yra išsiuntusi klausimus, turi
patvirtinimą, kad ji juos gavo, tačiau atsakymų iš „Gazprom“ nėra
sulaukusi. Š.Keserausko teigimu, maksimali bauda, kuri gresia
„Gazprom“, gali siekti iki 10 proc. įmonės metinių pajamų.
„Jei yra pažeidžiamas Konkurencijos tarybos įstatymas,
pirmiausiai gresia įpareigojimas nutraukti pažeidimą. Tai galėtų
atverti kelią pirkti dujas iš kitų šaltinių. Be to, gali būti
skiriama bauda iki 10 proc. įmonės metinės apyvartos“, - aiškino
KT pirmininkas.
Pasak jo, tarybos atliekamas tyrimas nesidubliuoja su Europos
Komisijos (EK) atliekamo tyrimo dėl „Gazprom“ veiklos.
„Konkurencijos taryba atlieka tyrimą, kuris yra susijęs su 2004
metais „Gazprom“ išduoto leidimo įsigyti „Lietuvos dujų“ akcijų.
Įsigydama tas akcijas „Gazprom“ įsipareigojo nedaryti tam tikrų
veiksmų, tačiau tą įsipareigojimą sulaužė. Tuo tarpu Europos
Komisijos atliekamas tyrimas yra susijęs su galimu rinkų padalijimu
Europos Sąjungoje ir panašiais dalykais“, - teigė Š.Keserauskas.
Jo teigimu, „Gazprom“ ir toliau vengiant bendradarbiauti taryba
vis dėlto galės priimti sprendimą, tačiau vengimas atsakinėti į
klausimas apsunkina procedūrą.
KT praėjusių metų gruodžio pabaigoje dar kartą pratęsė
„Gazprom“ veiklos Lietuvoje tyrimą, kuris susijęs su bendrovės
„Lietuvos energijos gamyba“ ketinimais sudaryti su „Gazprom“ dujų
mainų sandorį.
2012 metų liepos 30 dieną pradėtas tyrimas pirmą kart buvo
pratęstas šiemet rugsėjį - tuomet taryba pirmą kartą oficialiai
patvirtino tirianti „Gazprom“ veiksmus Lietuvoje.
2004 metais taryba leido „Gazprom“ įsigyti 34 proc. „Lietuvos
dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad Lietuvos vartotojams nebus
sudaromos kliūtys pirkti dujas iš kitų tiekėjų. Tyrimas susijęs
su 2012 metų liepą iš oficialiai neįvardijamos Lietuvos įmonės
gautu skundu.
Taryba tiria atvejį, kai buvusi „Lietuvos energija“ (dabar -
„Lietuvos energijos gamyba“) pernai paprašė „Gazprom“ dujas parduoti
mainų pagrindu, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti. 2012 metų
vasarį skelbta, jog „Lietuvos energija“ surado galimybę įsigyti
dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir kreipėsi į
Rusijos bendrovę „Gazprom Export“, prašydama suteikti galimybę
sudaryti dujų mainus.
Įgyvendinus sandorį, dalis dujų, kurias „ Gazprom Export“
tiekia į Lenkiją per Baltarusiją, būtų nukreiptos „Lietuvos
energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje
būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris
būtų perleistas Rusijos dujų bendrovei.
Tuomet skelbta, jog toks sandoris leistų sumažinti bendrovės
įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros kainas
vartotojams. „Lietuvos energija“ siūlė, jog bendrovė Europos
šalyse įsigytas gamtines dujas galėtų apkeisti į „Gazprom Export“
Lietuvai tiekiamas dujas.
„Lietuvos energija“ 2011 metų pabaigoje atliko alternatyvaus
dujų tiekimo rinkos Vakarų Europoje ir Skandinavijoje analizę ir
identifikavo potencialius užsienio tiekėjus, iš kurių galėtų
įsigyti dujų. Įmonei pavyko rasti tiekėją, iš kurio šiemet
sausio mėnesį buvo gautas pasiūlymas parduoti dujas nuo 2013 metų.
Anot „Lietuvos energijos“, šio tiekėjo siūlomos sąlygos buvo
palankesnės, o galima artimiausia dujų tiekimo vieta būtų
Vokietijos-Lenkijos siena.
Europos Komisija baigia tyrimą dėl „ Gazprom“ veiklos Vidurio ir
Rytų Europoje - įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su
naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas.
Mato šilumos ir biokuro rinkos tyrimo pabaigą
Praėjusių metų vasarį pradėtą
tyrimą dėl šilumos ir biokuro rinkos KT
planuoja užbaigti šiais metais.
„Mes įtariame, kad šilumos gamintojai ir didžiausias biokuro
tiekėjas sudarė susitarimus, dėl kurių rinka buvo uždaryta
mažesniems biokuro tiekėjams. Dėl to buvo mažesnė konkurencija ir
galimai didesnės šilumos gamintojams parduodamo biokuro kainos, dėl
to gali išaugti ir galutinė kaina vartotojam. Šiais metais tikimės
tyrimą baigti ir tuomet žiūrėsime rezultatus“, - sakė
Š.Keserauskas.
KT praėjusių metų liepą nutarė pratęsti vasarį pradėtą
tyrimą, kuriame vertinama Prancūzijos bendrovės „Dalkia“ valdomos
įmonės „Vilniaus energija“, su ja susijusios biokuro tiekėjos
„Bionovus“ ir kitų bendrovių veikla.
Tyrimo metu analizuojama, ar „Vilniaus energijos“ vadovai galėjo
sukčiauti, leisdami „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų.
Konkurencijos taryba per 2011-2013 m. laikotarpį skyrė baudų už 80,3 mln. litų. Tai beveik du kartus daugiau nei per visą Konkurencijos tarybos gyvavimo laikotarpį nuo 1992 m. Vien per praėjusius metus už konkurencijos ir reklamos pažeidimus nubausta 10 įmonių. Šie veiksmai apsaugojo vartotojus nuo maždaug 186 milijonų litų nuostolių.
Per prezidentės ir Konkurencijos tarybos pirmininko susitikimą pabrėžta, jog daugiau dėmesio reikia skirti vienam iš pavojingiausių konkurencijos pažeidimų - įmonių koncentracijos slėpimui. Konkurencijos taryba privalo įvertinti, kaip po įmonių koncentracijos pasikeis padėtis rinkoje ir kaip tai paveiks vartotojų interesus. Koncentracija gali būti vykdoma tik gavus Konkurencijos tarybos leidimą.
