J.Jakubauskaitės skaičiavimų rezultatai: dujinio katilo (gali būti šildomų grindų kontūras arba radiatoriai) įrengimas kainuoja 8 – 15 tūkst. litų, išlaidos per sezoną - 3000 litų. Per dešimt metų, anot Jurgitos, toks šildymas atsieitų 40 - 45 tūkst. litų.
Kieto kuro katilo sistemos (šildomos grindys ir radiatoriai, taip pat reikalinga patalpa įranga) įrengimas nuo 12 iki 30 tūkst. litų, išlaidos per sezoną – apie 2000 litų, per dešimt metų - 42-50 tūkst. litų.
Elektrinis šildymas - šildomos grindys ir radiatoriai arba infraraudonųjų spindulių plokštės, arba šildantys langai, grindjuostės ir dar visokių kitokių prietaisų ir galimybių. Panašūs prietaisai ir jų montavimas architektės skaičiavimu atsieitų 3000-5000 litų, sezono išlaidos - 3500 - 4500. Per dešimt metų toks šildymo būdas šeimininkams kišenę patuštintų 38 – 50 tūkst. litų.
„Nepretenduoju į tikslius skaičiavimus, tai tik mano išvestas kainų vidurkis, - pabrėžė architektė. -
Įvertinus tai, kad po dešimties metų įrangą greičiausiai tektų atnaujinti, aš rinkčiausi elektrinį šildymą. Nes jo nedideli įrengimo kaštai ir jis labai patogus, mat nė viena kita sistema neturi tiek galimybių".
Savo dirbtuvėse ji naudoja infraraudonųjų spindulių plokštę. „Jei joms parenki tinkamą vietą, tai geras pasirinkimas. Jei tokioje patalpoje dar ir grindų danga yra gerai akumuliuojanti, pavyzdžiui, akmens masės plytelės, jos tampa savotiška šilumos kaupykla“, - pasakojo J.Jakubauskaitė.
Kartais atrodo, kad žmonės laikosi įsikibę kažkokių stereotipų ar vieną ar kitą šildymo būdą renkasi, nes jų kaimynas tokį turi - „o jis juk protingas, viską paskaičiavo ir įvertino, tai kam vargti ir pačiam galvą sukti, kas pigiau ir geriau šildo“.
„Mitas, kad elektra yra pats brangiausias šildymo būdas. Ir šis mitas mums trukdo populiarinti infraraudonųjų spindulių (IR) šildymą, - piktinosi šiomis sistemomis septynerius metus prekiaujančios įmonės Komercijos direktorius Deividas Juška.
Jis drąsiai skelbia: „Infrašildymas yra apie 40 proc. efektyvesnis už įprastinį konvekcinį elektrinį šildymą.“
Oho. Kas gi tai per šildymas – pigus, patogus, bet kažkodėl vis dar nepopuliarus Lietuvoje?
IR spinduliai šiluminę energiją perduoda tiesiogiai žmogui, sienoms, grindims, baldams bei kitiems patalpoje esantiems objektams. Tad jų paviršiaus temperatūra keliais laipsniais tampa didesnė nei oro temperatūra, o atsijungus sistemai šiluma tokia dar ilgai išlieka - tai padeda taupyti energiją.
Vienokios infrašildymo sistemos taikomos buityje, kitokios - pramoninėse patalpose ar lauko terasose. Būstuose naudojamos žematemperatūrės anglies pluošto šildymo sistemos montuojamos grindyse, sienose ar lubose.
Pasak D.Juškos, šis šildymo būdas ypač patogus kaip papildomas, kai atšalus butuose dar nepajungtas centrinis šildymas. Taip pat šildymą IR spinduliais renkasi vis daugiau nuosavų namų šeimininkų.
„Naujai statomi pastatai kasmet „šiltėja“ - didėja jų šilumos varža, tad energijos jiems šildyti reikia mažiau. Todėl žmonės galvoja, ar verta investuoti į brangią šildymo sistemą, kada ji atsipirks? Tad gal tuos pinigus, kurie liktų įsigijus infrašildymo sistemą, geriau investuoti į langus, sienas ir taip didinti izoliaciją", - gyrė savo prekę D.Juška.
O štai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros lektorė Sigutė Čeplinskaitė nelinkusi žavėtis šildymu IR spinduliais.
„Jei patalpos aukštos, tarkim, bažnyčia ar halė, infrašildymui vienareikšmiškai sakau „taip“, kam gi ten šildyti visą erdvę. Arba IR spinduliai tinka šildyti patalpas, kur yra fiksuotos darbo vietos. Mat šis šildymas yra tiesiogiai nukreiptas į paviršius.
O juk savo namuose žmonės paprastai nesėdi vienoje vietoje, jie juda. Tad kur, tarkim, 16 kvadratinių metrų kambaryje rasti šiai sistemai tinkamą vietą?“, - svarstė VGTU dėstytoja.
Žinovai tikina, kad šildymo sezonui būtina ruoštis reikia iš anksto - taupyti tam pradėti dar vasarą arba, pasirūpinti namo apšiltinimu, kokybiškais langais, durimis. Ką daryti, jei šiemet to nespėjote? Belieka šildytis papildomai, kaip - rinkitės patys.
Tik nesušalkite. Pagal šiuo metu galiojančius privalomus higienos normų reikalavimus, gyvenamosiose patalpose šaltuoju metu turėtų būti ne žemesnė nei 18 – 22 laipsnių temperatūra.
