Kaip statoma krantinė SGD terminalui

Tačiau kai kurie politikai nerimauja, kad dujų laivas-saugykla į Klaipėdos jūrų uostą gali atplaukti greičiau negu čia iškils visi numatyti įrenginiai. Jų netenkina SGD terminalo statybos užsakovų ir rangovų tempai.

Lietuvos ekonomikai strategiškai svarbus SGD terminalas statomas pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) dalyje.

Įdauba, kurioje kitų metų rudenį jau turėtų stovėti 294 metrų ilgio plaukiojantis dujų laivas-talpykla „Independence“ ir švartuotis dujovežiai, jau išgilinta iki 16 metrų.

Prie Kiaulės Nugaros šiuo metu darbuojasi 71 mln. litų vertės SGD terminalo prieplaukos projektavimo ir statybos konkursą laimėjusi Latvijos bendrovės BMGS specialistai.

Ar latviai spės susitvarkyti - juk prieš mėnesį prieplaukos vietoje, šalia Tarptautinės jūrų perkėlos, sukinėjosi daugiau sterkus traukiančių žvejų valtelių nei statybininkų? Tuo metu čia stirksojo vos keliolika į Kuršmarių dugną sukaltų polių.

SGD terminalo krantinės statybą prižūrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija neigia kalbas, esą atsirado kažkokių esminių techninių ir kitokių problemų, dėl kurių numatyti darbai gali įstrigti, o tada neišvengiamai tektų koreguoti grafikus, tuščiai mokėti didžiulius nuopinigius už Pietų Korėjoje pastatytą dujų laivą-saugyklą, kurio nebus kur prišvartuoti. Apie tai bene pirmieji prabilo politikai.

KVJU direkcijai anksčiau vadovavęs Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad prieš mėnesį SGD terminalo statybvietėje į dugną buvo sukalta tik 14 polių iš reikalingų 134: „O kur kitos krantinės dalys? Visi darbai pagal pirminius planus turėjo prasidėti šį pavasarį“, – nerimavo šį projektą pradėjęs politikas.

Statybą stebi ir mokslininkai

E.Gentvilo žiniomis, SGD terminalo įdauba iš Kiaulės Nugaros pusės iškasta per stačiai, todėl į ją dabar šliaužia smėlis. Prisiminęs ankstesnius KVJU direkcijos įsipareigojimus atlikti povandeninės įdaubos sutvirtinimo darbus, jeigu tik paaiškėtų, kad jos šlaitai nestabilūs, parlamentaras apgailestavo, kad šia linkme iki šiol nieko nepadaryta.

„Kai taip dirbama, grėsmė, kad Kiaulės Nugara iškrės kiaulystę, didėja“, – kalbėjo Klaipėdos jūrų uostą gerai pažįstantis E.Gentvilas.

KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus kol kas didelių grėsmių nemato: „Situacija kontroliuojama, nuolat atliekame batimetrinius uosto dugno gylio matavimus. Per pusmetį terminalo įdaubos šlaitai nepasislinko. Kiekvieną mėnesį batimetrinius duomenis peduodame mokslininkams, kurie juos analizuoja ir žinos, ką daryti, jeigu iškils kokie nors pavojai“.

SGD terminalo įdaubos šlaitų nuolydžius akylai stebi, galimas situacijas modeliuoja projektavimo įmonės „Sweco hidrotechnika“ specialistai – jie turi išsiaiškinti povandeninių srovių, didelės grimzlės laivų sraigtų keliamų sūkurių poveikį dujų terminalo kranto statiniams. Jiems baigus darbą, bus aišku, ar reikia tvirtinti įdaubos šlaitus.

Modeliuojamas ir dujovežių judėjimas išgilintu Klaipėdos jūrų uosto laivakeliu.

KVJU specialistų, regis, nejaudina ir SGD terminalo įdauboje nusėdančios sąnašos. Pasak jų, per pusmetį dugną padengęs 26 centimetrų dumblo sluoksnis jokios įtakos laivybai nepadarytų. Kol kas tik vienoje vietoje susikaupė 60 centimetrų storio sąnašų, kurias reikės pašalinti.

SGD terminalo užsakovai nekantriai laukė, kada statybvietėje pasirodys uosto gilinimo darbų konkursą laimėjusios Olandijos hidrotechnikos įmonės „Van Oord Dredging“ specialistai.

Šiek tiek vėliau pradėję darbus gilintojai privertė jaudintis už šį projektą atsakingą „Klaipėdos naftą“. Įsibėgėjusi galinga žemkasė „Utrecht“ visus numatytus 66 mln. litų vertės gilinimo darbus atliko netgi greičiau negu planuota.

Nuo pavasario olandų išgremžtoje SGD terminalo įdauboje iš viso susikaupė apie 56 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Tačiau KVJU direkcijos specialistai dėl to perdaug nesigraužia -- poveikio aplinkai studijoje buvo numatyta, jog per metus SGD terminalo teritorijoje gali nusėsti iki 100 tūkst. kubinių metrų dumblo.

„Įdauba prie SGD terminalo krantinės, kurioje stovės 12,6 metro grimzlės laivas-talpykla „Independence“, galės apsisukti uosto laivakeliu prie Kiaulės nugaros salos priartėję dujovežiai -- tarsi gaudyklė.

Tam ir išgilinta iki 16 metrų, kad joje kauptųsi sąnašos“, – aiškina KVJU infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Pasak jo, akvatoriją tenka nuolat valyti nuo susikaupiančių sąnašų – to neišvengsi, kai jūrų uostas įrengtas Kuršių marių protakoje.

Pasklidę gandai, kad SGD terminalo prieplauką montuojanti Latvijos įmonė BMGS neva artėja prie bankroto ribos, nespėja susitvarkyti, nes turi daug kitokių užsakymų, tarp jų ir Sočio olimpiados objektų statybose, uostininkų nepasiekė.

Beje, kitą latvių įmonę BGS lydėjo nesėkmė, kai ji gilino Šventosios uostą – jis greitai vėl buvo užneštas smėliu.

„SGD terminalo statybą, santykius su rangovais koordinuoja „Klaipėdos nafta“. KVJU direkcija šiam projektui skirs 137 mln. litų investicijų.

Prižiūrime darbus, nes mums vėliau teks perimti ir eksploatuoti statinius. Būsimosios prieplaukos vietoje, 16 metrų gelmėje, jau sukalta apie pusšimtis metalo sijų“, – pažymėjo A.Vaitkus.

KVJU vadovybė ragina latvius suktis sparčiau. Prie Kiaulės Nugaros salos šiuo metu kaukši dvi poliakalės, bet uostininkai nori platesnio darbų fronto. Greitai čia gali pasirodyti dar viena poliakalė.