Šį rugpjūtį naftos kainos buvo 116 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu vidutinė naftos kaina kritusi iki 108 JAV dolerių. Kaip pastebi DNB grupės vyriausiasis ekonomistas energetikai Torbjornas Kjusas, šie metai – treti iš eilės per penkiolika metų, kai naftos kainos krenta, o ne kyla.
Jis tikisi, kad per ateinančius 5-7 metus rinka bus stabilesnė ir spėja, jog naftos kainos gali siekti 80-100 JAV dolerių už barelį.
„Naftos kainos atitolsta nuo kitų energijos resursų kainų. Todėl keičiasi ir žmonių elgesys – jie mieliau renkasi saulės energiją ir kitus alternatyvius energijos šaltinius. Tiesa, sunku numatyti, kokia bus saulės energijos plėtra. Tam įtakos turės saulės baterijų ir kitų įrenginių kainos.
O jos, anksčiau buvusios aukštos, dabar krenta. Bet ar saulės energija galės apsirūpinti visas pasaulis“, - įžvalgomis DNB banko konferencijoje dalijosi svečias iš Norvegijos.
Kaip bebūtų, T.Kjusas sako, kad naftos rinkos dalis per pastaruosius dešimtmečius žymiai sumažėjo. Be to, palyginti su kitais energijos šaliniais, žmonės vis dar daug naudoja anglies.
Jei šiandienos tendencijos išsilaikys, naftos dalis rinkoje kristų, o anglies paklausa turėtų išaugti apie 10 procentų.
Gamtinės dujos populiarėja
Dar vienas konkurentas naftai – gamtinės dujos, kurių paklausą labai lemia JAV ir Kinija.
Anot DNB grupės vyriausiojo ekonomisto energetikai, amerikiečiai, jei tik verta ir įmanoma, naftą mielai keičia į gamtines dujas.
„Šiandien daug investuojama, procese dalyvauja daug įmonių: gaminami gamtinėmis dujomis varomi automobiliai, juos užsipildyti gamtinėmis dujomis galima labai daug kur. O degalams amerikiečių šeima skiria 4-6 proc. pajamų, - kalbėjo T.Kjusas. - Be to, dabar JAV išgaunama daugiau gamtinių dujų nei naftos“.
Pasak ekonomisto, Kinijoje šie procesai vyksta su dar didesniu pagreičiu. Viena priežasčių, kodėl kinai skatina gamtinių dujų vartojimą – oro užterštumas. Vien per šių metų trečiąjį ketvirtį gamtinių dujų degalinių Kinijoje pagausėjo 30 procentų.
Tarptautinė energetikos agentūra taip pat prognozuoja sparčią gamtinių dujų plėtrą.
Nurėš subsidijas
T.Kjusas numato dar vieną smūgį į pašonę naftai. Jo teigimu, tokios valstybės kaip Indonezija, Malaizija, Indija stipriai subsidijuoja naftos kainas gamintojams, kad vartotojams už benziną ir dyzeliną reikėtų mažiau mokėti. Pavyzdžiui, Indija tam skiria 7 proc. biudžeto. Tačiau, kaip teigia DNB grupės vyriausiasis ekonomistas energetikai, tokios praktikos teks atsisakyti, o tai kuro kainas pakels 20 ar net 40 procentų.
Kaip į tai reaguos vartotojai, sunku spėti, tačiau abejojama, ar tokie pokyčiai drastiškai privestų pakeisti įpročius.
Kadangi Kinijai numatomas 7-8 proc. augimas, o ne 10 proc., kaip buvo anksčiau, kris dyzelino paklausa. Jis Azijoje naudojamas ne tik transporte, bet ir gamyboje.
Be to, ir čia statomos saulės ar vėjo jėgainės.
