Energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė pranešė, kad nuo arbitražinių bylų prieš „Gazprom“ pradžios 2011 metais ministerija teisinio atstovavimo ir konsultavimo
paslaugoms jau išleido 10,944 mln. litų, o dar 3,75 mln. litų
išleista administracinėms išlaidoms.
2010 metų spalį Vyriausybė įpareigojo Energetikos ministeriją
atstovauti jai teisiniuose ginčuose su „Gazprom“. Šiuo metu
bylinėjamasis vyksta Stokholmo prekybos rūmų arbitraže ir
Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos arbitraže,
teigia Energetikos ministerija.
8 mln. litų - tiek lėšų Energetikos
ministerija prašo skirti kitų metų valstybės biudžete tolimesniam bylinėjimuisi su „Gazprom“.
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nusiteikęs
tam pritarti ir siūlyti Vyriausybei papildomai skirti 8 mln. litų
teisinių paslaugų, susijusių su arbitražo bylomis prieš
„Gazprom“ išlaidoms dengti.
„Ten, kur yra valstybinės svarbos projektai, kur reikalauja
lėšų tam, kad pasiekti gerų ekonominių rezultatų ateityje,
būtina skirti ir nekvestionuojame tokių dalykų - tai visos
valstybės reikalai“, - trečiadienį sakė BFK vadovas Bronius
Bradauskas.
Komitetas dėl to balsuos trečiadienį. Prašymui jau yra
pritaręs Seimo Ekonomikos komitetas.
2012 metų spalį Lietuva inicijavo 5 mlrd. litų vertės
ieškinį prieš „Gazprom“. Neoficialiomis BNS žiniomis, šiuo metu
procesas yra įpusėjęs - šalys iki lapkričio vidurio turi pateikti
galutinius įrodymus ir argumentus, Lietuva, be kita ko, pateiks
patikslintus ieškinio sumos skaičiavimus - ji, neoficialiomis
žiniomis, siekia beveik 5 mlrd. litų.
Teismo posėdis turėtų
įvykti 2015 metų sausį, iš karto po to arbitrai rašys sprendimą.
Lietuvai ginčuose su „Gazprom“ Stokholmo ir Jungtinių Tautų
arbitražuose atstovauja viena didžiausių pasaulyje advokatų
kontorų - JAV „Shearman&Sterling“. Energetikos ministerija su
„Shearman&Sterling“ pernai rudenį pasirašė dvi trejų metų
trukmės sutartis, kurių bendra vertė - 2,8 mln. litų.
Lietuvai ginčuose su „Gazprom“ dar atstovauja advokatų kontoros
„Lawin“ ir „Tark Grunte Sutkienė“.
Lietuva siekia įrodyti, jog šalis už neteisingą kainą tiektas
rusiškas dujas per 8 metus permokėjo iki 5 mlrd. litų - siekiama,
kad arbitražas nustatytų nuostolių, susidariusių dėl dujų kainos
formulės keitimo, atlyginimą vartotojams.
Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų „Lietuvos
dujų“ akcijų pirkimo sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo tiekti
gamtines dujas Lietuvai teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų
formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje,
pasirašytoje tarp „Lietuvos dujų ir „Gazprom“.
Tačiau nuo 2004 metų iki 2012 metų „Gazprom“ tiekiamų dujų
kaina smarkiai padidėjo dėl kainos formulės pakeitimų, kurie buvo
padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutartį. Tuometinės
Energetikos ministerijos teigimu, dujų kainų formulių pakeitimus
tvirtino ir „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė
„Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt
veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.
Dabartinis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius yra
sakęs, kad Vyriausybė neketina atsisakyti ieškinio arbitraže.
„Gazprom“ spaudė Lietuvą jo atsisakyti.
„Gazprom“ pernai savo ruožtu kreipėsi į UNCITRAL arbitražą,
veikiantį prie Jungtinių Tautų organizacijos, siekdamas apginti
koncerno investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių
dujų sektoriaus pertvarkos.
