Elektra į mūsų šalį teka iš Estijos per Latviją, arba iš Rusijos per Baltarusiją. Tačiau Estijos-Latvijos jungtis turi menką pralaidumą, ir ją nėra sudėtinga „užkimšti“.
Tokiu atveju į pagalbą ateina Kaliningrado sritis – kadangi ten esančios elektrinės nepriklauso tam pačiam elektros žiedui, kuriam priklauso Rusija, Estija, Latvija, Lietuva ir Baltarusija, Kaliningradas gali tiekti elektros energiją į Lietuvą nepriklausomai nuo kaimynių padėties.
„Mūsų energetikos šviesuoliai, strategai, galėjo ir privalėjo įvertinti situaciją, kad atiduodant [elektros energijos] pralaidumus ES valstybėms, jie gali būti „užkišti“ ir elektra negalės patekti į Lietuvą. Tada Lietuva lieka su vieninteliu saugikliu – Kaliningradu“, - kalbėjo nepriklausomo elektros tiekėjo „SBA Energy“ vadovas Žydrūnas Stankevičius.
Panaši situacija susiklostė ir šių metų spalį – Lietuva negalėjo gauti pakankamai elektros iš Skandinavijos ir Estijos, tad pradėjo gręžtis į Rytus ir Kaliningrado sritį.
Tačiau taip sutapo, kad Kalinigradas pats tuo metu pradėjo atlikti savo elektros tinklų remontą, ir pradėjo ne eksportuoti, o importuoti elektros energiją iš Baltarusijos.
Dėl šių aplinkybių Lietuvos elektros biržoje pradėjo kilti kainos.
Dėl tokio kainos kilimo labiausiai nukentėjo nepriklausomi elektros tiekėjai, kurie elektrą perka iš biržos ir perduoda savo klientams.
Kadangi tarp elektros tiekėjų ir vartotojų būna sudaromos dvišalės sutartys, tiekėjai negalėjo kilstelėti kainų ir pradėjo dirbti nuostolingai.
„Jei tiekėjai turi dirbti biržos sąlygomis, tai galiu užtikrinti, kad darbas biržoje yra absoliutus kazino. Tie, kas žaidė, jau prisižaidė. Tik laiko klausimas, kada tu praloši. Dabar taip susiklostė, kad tie, kurie turi ilgalaikes sutartis, taip pat dirba „į minusą“. Visa grandinė nuo birželio mėnesio dirba nuostolingai . Netgi turėdamas dvišalius susitarimus neturi jokių garantijų, kad dirbsi pelningai“, - piktinosi Ž.Stankevičius.
Tiekėjų atstovas kalbėjo Lietuvos pramonės konfederacijos antradienį surengtame susitikime, kur verslininkai, tiekėjai, „Litgrid“, „Lietuvos energijos“, Kainų komisijos ir Energetikos ministerijos atstovai.
Nemažai kritikos strėlių iš elektros tiekėjų sulaukė elektros skirstytojas „Litgrid“, kuris esą pakenkė jiems įsipareigojęs pirma pirkti elektros energiją iš Europos Sąjungos šalių, o tik vėliau – iš trečiųjų.
„Vasarą operatoriai dažniausiai turi problemų, tačiau šiemet didžiausios problemos prasidėjo rugsėjį ir spalį, kai Kaliningradas importavo elektros energiją per Lietuvos tinklus. 2016 metai turėtų pagerinti situaciją, nes atsiras jungtys su Lenkija ir Švedija, turėsime daugiau pasirinkimo šaltinių“, - sakė posėdyje dalyvavęs „Litgrid“ atstovas Robertas Staniulis, pridėjęs, kad pasibaigus Kaliningrado srityje vykusiems remontams, situacija po truputį grįžta į senas vėžes.
Tačiau, anot elektros tiekėjų, kol sulauksime 2016 metų, elektros kaina biržoje gali dar gerokai pakilti.
„Nereiktų žiūrėti vien į tuos šviesius 2016 metus, tačiau turėjome turėti laisvę, kad pralaidumus lemtų kaina, o ne išankstiniai susitarimai. Pagrindinė grėsmė – kad kainos galutiniam vartotojui kils. Po to, kas įvyko, akivaizdu, kad tiekėjai turi apsidrausti nuo galimų nuostolių ir dar atstatyti jau patirtus nuostolius. Iki spalio elektros kaina biržoje buvo apie 15,5 cento už kilovatvalandę, dabar jau apie 17,5 cento. Pridėkime dar tiekėjo kaštus, kaina jau kitais metais galėtų būti 19 centų“, - skaičiavo Ž.Stankevičius.
Smarkiai kylanti elektros kaina daugiausia paveiks tiekėjus, kurių dalis, patirdama nuostolius, bus priversti užsidaryti, ir daug elektros energijos sunaudojantis verslas, kuris praras konkurencingumą.
Šiuo metu Lietuvoje yra 27 aktyviai veikiantys elektros tiekėjai. Latvijoje veikia 7, Estijoje – 10 elektros tiekėjų.
