Artimiausiu metu ketinama atnaujinti naudojamus gręžinius, o jau pavasarį įmonė tikisi gauti sertifikatą, kuris leis iš žemės gelmių išgaunamą karštą mineralinį vandenį naudoti gydymui. Neabejojama, jog tai atvertų kelius geoterminės energijos verslo plėtrai.
Kretingos rajone jau kyla geoterminį vandenį sveikatai stiprinti naudosiantis sveikatingumo centras. Dar vieną rengiamasi statyti Klaipėdos universiteto miestelyje.
Kaimynų vanduo vėsesnis
Nustatyta, jog didžiuliai geoterminio vandens ištekliai susikaupę visoje Vakarų Lietuvoje. 1 km gylyje galima išgauti 30-40 laipsnių šilumos vandenį, o 2 km gylyje – net iki 80 Laipsnių įkaitusį vandenį. Esą niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra maždaug 2-3 kartus vėsesnis.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko mokslininkų teigimu, Klaipėdoje geoterminis vanduo galėtų būti naudojamas ir elektros energijai gaminti, šiltnamių pramonei, taip pat žuvų ir kitų jūros gėrybių auginimui uždarose sistemose.
Nuo to pradėjo ir Islandija, kurios žemės gelmėse slypi neišsemiami geoterminės energijos ištekliai. Šiomis dienomis į Klaipėdą atvykę islandų verslininkai žada pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi išgaunant ir panaudojant geoterminį vandenį.
Karštu vandeniu šildosi ir gydosi
Geoterminės energetikos sektoriaus plėtra Islandijoje užsiima trijų valstybinio kapitalo įmonių junginys. Ši energetikos sritis reikalauja didelių investicijų, tad pirmosios įmonės praėjusiame amžiuje kūrėsi remiamos valstybės biudžeto lėšomis. 1974 metais į jau gerai veikiančią sistemą įsiliejo ir privačios investicijos.
„Kompanija, kurioje aš dirbu, yra vienintelė privati geoterminę energetiką vystanti kompanija Islandijoje. 60 proc. jos akcijų priklauso Kanados energetikos įmonei „Alterra Power“. Geoterminė energija nepaprastai svarbi islandams. 98 proc. šilumos ir 25 proc. elektros energijos mūsų šalyje pagaminama naudojant geoterminį vandenį, kurio temperatūra siekia 320-330 laipsnių“, - pasakojo įmonės „HS Orka“ valdybos pirmininkas Albert Albertsson.
Pirmosios geoterminės jėgainės pastatytos salos šiaurėje ir naudotos elektros energijai gaminti. Pagaminta elektra buvo naudojama pramonės įmonių poreikiams.
Šilumos energiją islandai pirmiausiai naudojo gyvenamiesiems namams ir šiltnamiams apšiltinti, vėliau karštas, naudingų mineralinių medžiagų ir druskų prisotintas vanduo pradėtas naudoti odos ligoms, ypač psoriazei gydyti, taip pat odos priežiūros priemonėms gaminti.
Islandijoje įsikūrusį „Blue Lagoon“ SPA centrą kasmet aplanko apie 320 tūkst. turistų, tiek pat, kiek šalyje gyventojų. Šiluminė energija sumaniai naudojama ir žuvivaisai.
Tampa patraukli verslui
Klaipėdos mokslininkai kartu su kolegomis islandais yra suplanavę įgyvendinti bendrus mokslinius projektus, atlikti tyrimus.
Specialistai neabejoja, jog Lietuvos geoterminius išteklius naudojančios pramonės sektoriaus plėtra - dar ateityje. Iki šiol plačiau panaudoti žemės gelmėse slypinčią energiją buvo per brangu, nes sąnaudos gerokai viršijo grąžą.
„Per praėjusius dvidešimt metų energijos kainos Lietuvoje nebuvo tokios didelės, technologijos taip pat nebuvo itin pažengusios, todėl geoterminė energija buvo brangi, šio sektoriaus tiesiog neapsimokėjo vystyti. Šiuo metu, kai energijos kainos pasiekė labai aukštas ribas, o technologijos sparčiai žengia į priekį, be to, jos atpigo 50-70 proc., išgauti ir panaudoti geoterminę energiją darosi patrauklu. Šia sritimi vis labiau domisi ir verslininkai. Geoterminė energija švari ir pigi, ji gali būti plačiai naudojama biotechnologiniams ir gamybiniams procesams vystyti“, - aiškino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Komunikacijų vadovas Andrius Sutnikas.
Pigesnė už biokurą
Valstybės įmonės „Geoterma“ laikinasis vadovas Edmundas Paplauskas taip pat teigė regintis plačias perspektyvas. Jo manymu, geoterminė energija mūsų šalyje iki šiol menkai naudojama dėl to, kad trūko valdžios dėmesio ir politinės valios. Dabar situacija esą pasikeitė.
„Šiuo metu atnaujiname gręžinius, ruošiamės šildymo sezonui. Vasarą jėgainė nedirbo, nes negalėjome konkuruoti su kitais šilumos gamintojais, kaip „Fortum“ jėgainė, kuri degindama atliekas gali pasiūlyti pigią šilumą. Tačiau geoterminė energija gali drąsiai konkuruoti su ta, kuri gaminama deginant biokurą. Pastaroji energijos rūšis brangesnė“, - teigė E.Paplauskas.
„Geoterma“ į Klaipėdos miesto tinklus šilumos energiją pradės tiekti po 2-3 savaičių.
Įmonės pajamas tikimasi padidinti jau artimiausiu metu – žadama iš žemės gelmių išgautą karštą vandenį panaudoti žmonių sveikatai stiprinti bei ligoms gydyti. Tačiau prieš tai įmonė privalo vandenį sertifikuoti. Tikimasi, jog reikiamus formalumus pavyks sutvarkyti kitų metų pavasarį.
