Šiuo metu „Kurana“ jau yra iš aplinkinių ūkininkų supirkusi apie 40 tūkst. tonų grūdų ir apsirūpinusi žaliavomis maždaug metams į priekį. Šio kiekio grūdų pakanka 14,5 mln. litrų bioetanolio pagaminti. Bendrovės pajėgumai gerokai didesni, bet nėra paklausos.
Be to, į dar visai neseniai itin perspektyviu verslu laikytą biodegalų pramonę šnairuoja Europos biurokratai.
Kas geriau – švaresni degalai ar daugiau plotų maisto produktų gamybai? Šis konfliktas pasaulyje trunka kelerius metus. Jo aidas atslinko ir iki Briuselio. EK pristabdė biodegalų plėtrą.
Į degalus – ne mažiau kaip 10 procentų biologinių priedų.Tokį tikslą pasiekti iki 2020 metų anksčiau buvo iškėlusi Europos Sąjunga.
Priimta ir direktyva, kuri, žinoma, galioja ir Lietuvai.
Tačiau Briuselis prieš metus persigalvojo. Maistas Europoje taip greitai brangsta todėl, kad biodegalų pramonė pernelyg išsiplėtė. Ūkininkai grūdus ir rapsus augina ne maistui, o degalams. Taip teigė Europos komisarai.
Maišo su benzinu
„Pernai, užpernai dėl aukštų grūdų kainų mūsų pelnas buvo nulinis, bet šiemet grūdų supirkimo kainos mažesnės“, – sėkmingesnių metų tikisi R.Akranglis. Bioetanolio gamybai tinka pašariniai grūdai, turintys daugiau krakmolo, o ne baltymų, kaip maisto pramonėje.
Iš „Kuranoje“ gaminamo bioetanolio (dehidratuoto etilo alkoholio) gaminamas dehidratuotas ir denatūruotas etilo alkoholis bei biologinės kilmės degalai vidaus degimo varikliams – benzinas E85.
Dehidratuotą etilo alkoholį sumaišius su mineralinės kilmės degalais (benzinu A95), gaunamas dehidratuotas ir denatūruotas etilo alkoholis, kuris kaip biologinės kilmės priedas maišomas į benziną. Kiekviename degalinėse parduodamame benzino litre yra įmaišyta 5 proc. bioetanolio.
Degalinėse pardavinėjamas ir benzinas E85, kuris sudarytas iš 85 proc. bioetanolio ir 15 proc. A95 benzino. E85 – tai aplinką tausojantys degalai.
Juos naudojant į atmosferą išskiriama 80 proc. mažiau anglies dvideginio, todėl mažiau teršiama aplinka, mažesnė „šiltnamio efekto“, skatinančio pasaulinį atšilimą, susidarymo galimybė nei naudojant įprastus degalus.
Be to, bioetanolio gamybai naudojami augalai, kurie augdami sugeria anglies dvideginį ir taip pat mažina šių dujų koncentraciją atmosferoje.
Vairuotojus E85 markės benzinas galėtų vilioti ir dėl kainos – jo litras apie 80 ct pigesnis nei įprastas.
Tačiau Lietuvoje beveik nėra automobilių, kurių varikliai pritaikyti naudoti bioetanolio degalus. Bet kai kurie lietuviai vis tiek įsigudrina pigiau važinėti perpus maišydami A95 ir E85 benziną – toks mišinys nekenkia įprastiems benzininiams automobiliams ir yra pigesnis.
„O štai Skandinavijos šalys skatina savo gyventojus rinktis automobilius, naudojančius bioetanolį. Galbūt ateityje ir mūsų šalyje bus daroma kažkas panašaus“, – viliasi „Kuranos“ vadovai.
Atliekas sukūrena
Šiuo metu bendrovėje „Kurana“ dirba apie 50 žmonių. Gamybos pastatuose darbuotojų beveik nematyti. „Gamyba automatizuota. Tai jei pamainoje dirba 2–3 žmonės, nelabai jie ir matomi“, – lrytas.lt paaiškino R.Akranglis.
Prieš 8 metus veiklą pradėjusi bendrovė „Kurana“ – pirmoji Europos Sąjungoje įmonė, į vieną nepertraukiamą technologinį procesą sujungusi bioetanolio, skirto biodegalams, gamybą bei elektros ir šilumos energijos gavybą iš biodujų.
„Naudojame beatliekinę technologiją“, – lrytas.lt sakė bendrovės „Kurana“ gamybos vadovas R.Akranglis.
Iš grūdų – rugių, kviečių ir kvietrugių gaminamas bioetanolis, iš šio proceso metu susidariusių žlaugtų gaminamos biodujos kurios sukūrenamos, o šio proceso metu susidariusi biomasė tampa puikiomis organinėmis trąšomis.
"Kurana" ką tik pasistatė biokuro katilinę. Šis 10 mln. litų vertės objektas pastatytas iš tiesų per rekordiškai trumpą laiką – nors buvo pradėtas statyti gegužę, dabar jau vyksta paskutinieji derinimo ir paleidimo darbai.
Šioje biokuro katilinėje bus gaminami pačios bendrovės reikmėms – bioetanolio ir biodujų gamybai – reikalingi sotieji garai. Kadangi „Kuranos“ gamybos poreikiams reikia 5 tonų sočiųjų garų per valandą, o katilo našumas – 10 tonų per valandą, pusė katilinėje pagaminamos šilumos energijos bus parduodama bendrovei „Panevėžio energija“, valdančiai Pasvalio katilinę. Pastaroji tiekia šilumą ir karštą vandenį pasvaliečiams.
„Tai pavyzdys, kaip per penkis mėnesius galima pastatyti tokį puikų objektą ir tiekti pigesnę šilumą žmonėms, mažinti gamtinių dujų sunaudojimą ir energetinę priklausomybę“, – pasidžiaugė penktadienį Pasvalyje apsilankęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius.
