„Dokumentų laukiama, jų korekcijos nėra gautos, bet mes turime
gauti spalio pabaigoje. Rangovas neatsisako kol kas pateikti
dokumentaciją. Šiandien pagrindino nematau, kodėl neturėtų
pateikti dokumentų. Juose turėtų būti pagrįsti nuokrypiai“ , -
sakė D.Janulevičius.
Vėliau IAE gautą medžiagą pateiks vertinti Valstybinei
atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI).
GNS atstovas Michaelis Koblas BNS yra sakęs,
jog visi konteineriai atitinka saugos reikalavimus, todėl yra tinkami
naudoti.
„Nukem“ ir Lietuvai kelerius metus nepavyko susitarti dėl „Nukem“
partnerės - Vokietijos bendrovės GNS gaminamų panaudoto kuro
konteinerių kokybės, todėl pernai gruodį donorai buvo įšaldę
paramą saugyklos statybai, tačiau šių metų liepą finansavimas
buvo atnaujintas.
„Verslo žinios“ skelbė, jog didžioji dalis „Nukem“ subrangovės
Vokietijos GNS pagamintų ir pristatytų „Constor RBMK-1500“ tipo
panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerių yra nesertifikuoti,
nepritaikyti vežti - tokie yra 150 iš 201 konteinerio. Be to,
neaišku, kaip užtikrinti, kad būtų kokybiškai užvirinami dvigubi
konteinerių dangčiai, ar betoninės laikinosios saugyklos grindys
išlaikys 118 tonų svorio konteinerius, kuriuose kuro atliekos įkais
iki 300 laipsnių.
Teigiama, jog GNS iki šiol pagamino 150 iš 200 reikalingų
konteinerių, iš kurių 4 jau atvežti į Visaginą - visi jie
neatitiko techninių projekto sąlygų ir neturėjo reikalingų
sertifikatų.
Kalbėdamas apie santykius su „Nukem“, D.Janulevičius juos
apibūdino kaip įtemptus, tačiau sakė, jog nuosekliai judama
tikslų link.
„Užsakovo ir statytojo santykiai visą laiką yra tokie įtempti
bent kuriame objekte, nebūtinai tik šiame objekte. Toks
konstruktyvus su tam tikru atstumu bendravimas - jis buvo ir bus.
Situaciją apibūdinčiau kaip nuoseklus judėjimas tikslų link,
jokio kompromiso nedarant branduoliniam saugumui“, - penktadienį
sakė jis.
D.Janulevičius teigė, jog derybos dėl „Nukem“ prašomo
papildomo iki 73 mln. eurų (252 mln. litų) mokėjimo nėra baigtos.
„Šio klausimo nenorėčiau komentuoti, nes derybos nėra
baigtos“, - BNS teigė jis.
Energetikos ministerija anksčiau teigė, jog „Nukem“ turi
pagrįsti prašomą sumą. Neoficialiomis BNS žiniomis, „Nukem“ iš
IAE prašo sumokėti 55 mln. eurų neva jos patirtų nuostolių,
įgyvendinant projektą, ir dar 17,9 mln. eurų už galimas rizikas.
Tačiau šių sumų „Nukem“ iki šiol nėra įrodžiusi.
IAE ir „Nukem“ sutartį dėl jėgainės uždarymo rangos
pasirašė 2005 metais, vėliau, darbams vėluojant, ji buvo
koreguojama, terminus vis atidedant.
Liepos pabaigoje Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB)
atnaujino pernai gruodį sustabdytą milijardinės vertės IAE
laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto (B1)
finansavimą.
Kitas didelės vertės IAE uždarymo projektas - kietųjų
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (B2/3/4) -
įgyvendinamas techniškai sklandžiai.
Iki liepos mėnesio „Nukem“ už B1 projektą buvo sumokėta 433,4
mln. litų, už B/2/3/4 - 232,185 mln. litų, arba atitinkamai 65
proc. ir 55 proc. pirminės projektų vertės. Abu uždarymo projektai
vėluoja maždaug 5 metus.
