Į Suomijos koncerno „Fortum“ valdomą elektrinę kasdien atgabenama 30-35 sunkvežimiai išrūšiuotų komunalinių atliekų. Tačiau tai tik pusė kiekio, kurį ji pajėgi priimti ir sudeginti.
Jėgainės statybų projektą prieš kelerius metus politikai palaimino su sąlyga, kad šiukšlės bus vežamos tik iš Klaipėdos regiono. Gamyklos vadovai viliasi, kad ši nuostata pasikeis, nes dėl tokio reikalavimo valdžia atėmė iš gyventojų viltį už šilumą mokėti mažiau.
Kiek šią žiemą atpigs šildymas klaipėdiečiams, paaiškės netrukus. Rugsėjį „Klaipėdos energijos“ parduodamos šilumos kaina gyventojams siekė 22,53 ct/kWh (be PVM). Statant atliekų deginimo gamyklą žadėta, jog šilumos kaina 10 ar daugiau proc. mažės jau šiemet.
Norėtų daugiau šiukšlių
Į „Fortum Klaipėda“ jėgainę atvežamos atliekos iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro aptarnaujamos teritorijos, apimančios visas apskrities savivaldybes. Atliekos jėgainės deginamo kuro struktūroje sudaro apie 50 proc., 30 proc. sudaro biokuras (medienos drožlės), o likusią – pramoninės atliekos.
Tačiau gamykla pajėgi sudeginti dar antrątiek, jeigu tik tam gautų politikų sutikimą. Mat jėgainę leista statyti ir eksploatuoti su sąlyga, kad joje bus deginamos tik šio regiono šiukšlės, o kurui taip pat bus naudojamos ir medienos atliekos.
Pasak jėgainės vadovo Juozo Duonėlos, deginti komunalines atliekas atsieina pigiau nei biokurą. „Kuro balanse biokuro dalį galėtume keisti atliekomis, nes įrengimai sumontuoti ir suderinti taip, kad visu 100 proc. galėtume deginti atliekas. Jėgainė pajėgi priimti viso Vakarų regiono šiukšles. Ir Aplinkos ministerija, ir Seimo nariai jau supranta, kad nelogiška apsiriboti tik Klaipėdos regionu. Manau, kad ateityje to ribojimo nebeliks“, - kalbėjo J.Duonėla.
Biokurą jėgainė šiuo metu perka iš penkių Lietuvos bei vieno Latvijos tiekėjo, pernai laimėjusių skelbtą konkursą.
Pramonines atliekas į jėgainę nuolat tiekia tokios didelės Klaipėdos regiono gamybinės įmonės kaip „Klaipėdos kartonas“, „Mars“, „Kuusakoski“. Anot J.Duonėlos, yra norinčių atliekas tiekti ir iš tolimesnių regionų, tačiau jų priimti jėgainė neturi teisės.
Būgštavimai dėl taršos - be pagrindo
Gegužę visu pajėgumu pradėjusi veikti „Fortum Klaipėda“ elektrinė – pirmoji Baltijos šalyse. Netrukus dar viena atidaryta Estijos sostinėje Taline.
Rugpjūčio mėnesio duomenimis, termofikacinės jėgainės teršalų emisija į aplinką buvo žemesnė už leistinas normas. Anglies monoksido, azoto, sieros oksidų, amoniako bei kietųjų dalelių į aplinką pateko keliskart mažiau nei leidžiama. Apie tos dienos teršalų kiekius, patekusius į orą, galima sužinoti internete.
Įžengus į „Fortum Klaipėda“ teritoriją Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje nejusti jokio nemalonaus kvapo. Priešais 50 metrų aukščio jėgainės pastatą žaliuoja išpuoselėta veja, prigijo ir jėgainės atidarymo proga pasodinti ąžuoliukai.
Į krosnį keliauja viso regiono atliekos
Prieš kelias dienas į gamyklą vėl pradėjo riedėti sunkvežimiai su atliekomis. Prieš tai dvi savaites vyko pasirengimo naujajam šildymo sezonui darbai. Jie atliekami visose koncerno jėgainėse dukart per metus.
Visas komunalines atliekas jėgainės darbuotojai atsiveža iš Dumpių sąvartyno, į kurį gabenamos atliekos iš Klaipėdos regiono. Nuo 2009 metų į Dumpius vežamos komunalinės ir pramoninės atliekos iš visų apskrities savivaldybių.
8 val. ryto į teritoriją įvažiuoja pirmieji sunkvežimiai, pilni komunalinių, pramonių atliekų arba biokuro. Šiukšles jėgainės darbuotojai patys atsiveža iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) priklausančio regioninio Dumpių sąvartyno. Čia atliekas rankomis išrūšiuoja samdyti darbuotojai – iš bendro šiukšlių kiekio išrenkamas stiklas, plastikas, kartonas, metalai. Šios medžiagos išvežamos perdirbti, likusi dalis keliauja į „Fortum Klaipėda“ jėgainės krosnį.
Pagal ilgalaikę sutartį KRATC į elektrinę per metus turi patiekti ne mažiau kaip 100 tūkst. tonų atliekų.
Švedai ir estai rūšiuoti netingi
Kitaip nei Klaipėdoje, Taline deginamos visoje šalyje pagamintos atliekos, čia taip pat nėra reikalavimo į jėgainę tiekti šiukšles tik po antrinio rūšiavimo.
„Pas mus yra kitaip. Gal ministerija pabūgo, gal pasidavė protestuotojų spaudimui ir dėl to atsirado reikalavimas antrąkart atliekas rūšiuoti?“ - svarstė J.Duonėla.
Būtent dėl šio reikalavimo kasmet prarandama po 3 mln. litų, kuriuos būtų galima įskaičiuoti mažinant šilumos kainą gyventojams. Tačiau juos tenka panaudoti Dumpių sąvartyne įrengtai rūšiavimo linijai aptarnauti, ten dirbančių žmonių algoms mokėti.
Į Švedijos sostinėje Stokholme veikiančią didžiulę „Fortum“ jėgainę atliekos taip pat vežamos tiesiai iš gyventojų. Poreikio atliekas išrūšiuoti antrąkart šioje šalyje nėra, nes švedai jau įpratę jas rūšiuoti namuose.
Į „Fortum Klaipėda“ teritoriją įvažiavę sunkvežimiai pirmiausiai pasveriami automatinėmis svarstyklėmis. Duomenys iš karto patenka į kuro apskaitos sistemą. Jau iškrauta mašina sveriama dar kartą – taip apskaičiuojama, kokį kiekį atliekų ji atgabeno.
Šilumos perteklius - šalčiui gaminti
Atvežtos atliekos suverčiamos į milžinišką keturkampę duobę. Jas semia automatiniu režimu valdomas kablys, vienu kartu galintis pakelti iki 8 tonų atliekų.
Vidutiniškai kas šešias valandas į kuro katilą patiekiama po 38 tonas šiukšlių ir biokuro.
Atliekas leidžiama deginti ne žemesnėje nei 850 laipsnių temperatūroje. Tačiau visose „Fortum“ koncernui priklausančiose jėgainėse sumontuotos krosnys palaiko apie 1000-1100 laipsnių kaitrą.
Po deginimo likęs šlakas pakraunamas į sunkvežimius ir išgabenamas į sąvartyną. Nesudegusios pavojingos atliekos per Klaipėdos uostą išplukdomos į Norvegiją ir ten laidojamos specialiai paruoštose vietose.
Vis dar svarstoma, kur panaudoti jėgainės pagaminamos šilumos perteklių vasarą. „Yra visokių minčių, tačiau kol kas apie tai kalbėti dar anksti. Vienas iš būdų ją tiekti prekybos centrų vėdinimo sistemoms, sumontavus įrangą, kuri šilumą paverčia šalčiu“, - aiškino J. Duonėla.
Šiluma iš šiukšlių - gyventojams
Termofikacinė jėgainė šilumą tiekia į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Elektros energija tiekiama į Lietuvos elektros energijos tinklus. Jėgainės elektrinė galia - 20 MW, šiluminė - 50 MW ir papildomi 13 MW yra gaunami iš išeinančių dūmų žiemos laikotarpiu panaudojant kondensatorių.
Jėgainė per metus pagamins apie 140 GWh elektros energijos ir apie 400 GWh šilumos energijos, - maždaug 40 proc. Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio.
