Su naujojo energetikos darinio "Lietuvos energijos" vadovu Daliumi Misiūnu kalbėjome atominę energetiką, rusišką elektrą ir apie tai, kas įdomiausia vartotojams – elektros ir šildymo kainas ateityje.
- Vadovaujate naujai, jau trečią kartą valstybės sukurtai energetikos įmonių grupei. Kuo ji bus kitokia nei LEO ar VAE?
- Visi ligšioliniai energetikos holdingai kurti tikintis geresnio rezultato. Ar šis variantas bus geriausias? Mes dviračio neišradinėjame, o remiamės kaimynų patirtimi. Tokios pačios energetikos grupės veikia ir Latvijoje, ir Estijoje. Tai – integruotos grupės modelis, apimantis elektros gamybą, skirstymą, aptarnavimą.
Tai ir lengviau valdomas enegetikos modelis. Valdymo kaštai mažesni. Pavyzdžiui, VAE holdingo pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į naujos atominės elektrinės projektą. Tai skiriasi nuo klasikinio modelio. LEO buvo kitokia kapitalo strukūra, nes dalyvavo privatus kapitalas. Dabartinis pasirinktas valdymo variantas yra klasikinis.
- Ar tai, kad VAE tapo tik eiline „Lietuvos energijos“ bendrove, rodo, ką valdžia galvoja apie atominę energetiką? Iki šiol veikusiame holdinge VAE buvo tas skėtis, po kuriuo slėpėsi visos kitos energetikos įmonės.
- Dabar visos energetikos įmonės bus viename lygmenyje. Tai yra integruotas valdymas su integruota apskaita, personalo valdymu. Paprasčiau tariant, taip pigiau valdyti. Finansine prasme mes tapsime stipresniais.
VAE tampa tik vienu iš kitų projektų. Nėra pagrindinių ar prioritetinių projektų. Energetikos sistema taip ir turėtų būti valdoma.
- Kokią vietą šiame naujame darinyje užims politikai ir valdininkai?
- Grupės akcinis kapitalas priklauso valstybei, tad natūralu, kad jos valdyme dalyvauja valdžios atstovai. Jie bus stebėtų taryboje. Trys bus iš ministerijų, vienas iš Vyriausybės, o dar trys – nepriklausomi. Tuo tarpu valdyboje dirbs profesionalų komanda.
- Kokią vietą naujoje sistemoje matote lietuviškai elektrai? Ar jos bus gaminama daugiau?
- Galime apie ją daug kalbėti, tačiau mes jos nepagaminame daug. Deginame tas pačias brangias rusiškas dujas, tad ir pagaminta elektra nėra konkurencinga.
Tačiau potencialo matome kitur – prekyboje. Turime atkovoti rinkas prekiaudami elektra, to nereikia bijoti. Elektra atiteka ir iš Rusijos, ir iš Suomijos, atsiveria naujos rinkos, atsiranda daugiau jungčių.
Taigi atsiveria daugiau galimybių prekiauti elektra ir iš to uždirbti. Nereikia prisirišti prie seno modelio – čia pagaminau, o ten suvartojo. Rinka diktuoja kitas žaidimo taisykles.
- Tai gal ir milijardą litų kainavęs Elektrėnų devintas blokas stovės be darbo?
- Poreikis bloko gaminamai elektrai yra, ypač rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai pasiūla rinkoje yra mažesnė, o kainos – didesnės. Taip, Elektrėnų elektrinę turime ir toliau subsidijuoti, nes joje deginamos brangios dujos.
Tačiau subsidijų čia reikės mažiau, ir tai jau įrašyta konkrečiuose kitų metų planuose. Elektros vartotojams jau mažiau reikės dotuoti naująjį bloką. Pavyzdžiui, kitais metais mažinsime kvotą elektrinei, taigi ir dotuoti reikės mažiau. Tačiau jis ir toliau išliks elektros tiekimo saugumo garantas.
- Pakalbėkime apie šildymą. „Lietuvos energija“ kartu su „Vilniaus šilumos tinklais“ sostinėje ketina statyti biokuru kūrenamą elektrinę arba rekonstruoti senąją. Kiek šansų, kad ilgai lauktas projektas pagaliau išvys dienos šviesą?
- Kol kas neaišku, ar elektrinė bus statoma, ar reikės rekonstruoti Vilniaus 3 TE, ar reikės pirkti naujus įrenginius, o infrastruktūra liks sena. Į šiuos klausimus turės atsakyti analizė.
Tačiau jau šiandien aišku, kad ji bus kūrenama biokuru, taip pat gamins elektrą, kurią pardavinės rinkoje. Manome, kad šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė 35 procentais nei dujas deginančioje elektrinėje. Į šį skaičiavimą įdėjome riziką, kad biokuras kasmet brangs po 2 procentus.
- Taigi „Vilniaus energija“ ir jos nuomotojai šiame projekte visiškai nedalyvauja?
- Mes dirbame su Vilniaus savivaldybe. Miesto taryba jau pritarė šiam žingsniui. Projektą įgyvendiname kartu su Vilniaus šilumos tinklais, šalies Vyriausybe bei, kaip minėjau, savivaldybe.
Tai turėtų būti pagrindinis šilumos šaltinis Vilniuje, tačiau, žinoma, paraleliai gali būti vykdomi ir kiti projektai. Jei kitos kompanijos norės tai daryti.
- Kas finansuos šios elektrinės atsiradimą?
Europos Sąjungos parama bus didžiausias investicijų šaltinis. Norime, kad investicijos neužgultų šilumos vartotojų pečių.
- Jei šiluma pigs, kaip bus su elektra? Ketvirtadienį kainų komisija svarstys kitų metų elektros rinkoje kainą. Ji beveik nesikeis, nors matome, kad elektra regione brangsta. Ko galime tikėtis kitais metais?
- Komisija skaičiuoja prognozuojamą kainą. Tačiau iš esmės rinkoje didelių pokyčių nėra. Tiesa, tiekėjams fiksuoti kainą jau tampa rizikinga. Todėl estai ir sustabdė elektros pardavimą naujiems klientams pagal fiksuotą kainą.
Šiandien sunku prognozuoti, kokia ta kaina bus kitąmet. Manau, kad apie tai kalbėti dar ankstoka.
- Kodėl ankstoka? Juk jau sklando kalbos, kad VIAP gali didėti, o jis ir veikia galutinę elektros kainą vartotojams.
- Kaip jau sakiau, 9 Elektrėnų blokui VIAP reikės mažiau, termofikacinėms elektrinėms taip pat bus atriekta mažiau nei šįmet. Tačiau, žinoma, atsinaujinantiems ištekliams – vėjo, saulės energetikai dotacijos didės. Taigi ir VIAP joms kils. Koks bus bendras rezultatas, sužinosime jau per mėnesį.
- Kokią vietą matote importinei rusiškai elektrai, kurios dalis vis mažėja?
- Pastaraisiais metais jos dalis rinkoje iš tiesų mažėja, ir tai susiję ir su apribojimais. Tiesiog techniškai yra ribojami srautai iš Rusijos dalies, bet ne iš Kaliningrado. Tai – techninis, o ne politinis klausimas.
Beje, ir patys rusiškos elektros importuotojai yra kalbėję apie pasikeitumus rinkoje. Jų galimybės parduoti elektrą pigiau mažėja, tad tikėtina, kad kitais metais rusiška elektra bus dar brangesnė, vadinasi, grumsis rinkoje kiti žaidėjai. Skandinavai, latviai taip pat gali patiekti elektros už konkurencingą kainą.
