Nepraėjus net metams, kai „Chevron“ įkėlė koją į Lietuvą, Vyriausybė dega žalią šviesą skalūnų dujų žvalgybai mūsų šalyje.
Antros pagal dydį JAV energetikos kompanijos žingsniai mūsų šalyje nebuvo lengvi. Tačiau palyginti su patirtimi kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, „Chevron“ turėtų būti patenkinta tuo, kokiu tempu dirbama Lietuvoje.
Tikėtina, kad amerikiečiai padarė tam tikras išvadas po darbo patirties kitose regiono valstybėse.
Svarbiausia – licencija
Oficialiai amerikiečių korporacija Lietuvoje darbą pradėjo praėjusių metų spalį, kai įsigijo 50 procentų mūsų šalyje veikiančios bendrovėms „LL investicijos“ akcijų. Ši bendrovė jau turėjo licenciją išgauti naftą ir dujas Vakarų Lietuvoje, Rietavo rajone.
Iš esmės „LL investicijos“ didžiausia vertė buvo ta, kad bendrovė turėjo šią licenciją. Kitu atveju tai tebūtų merdinti bendrovė.
Iš tiesų kelias „Chevron“ žingsniams buvo tiesiamas gerokai anksčiau. Lietuvos naftos gavybos versle jau seniai besisukantis amerikietis Thomas Haseltonas, bendrovės „Minijos nafta“ vadovas, buvo vienas iš tų, kurie priviliojo JAV energetikos kompaniją į Lietuvą.
Tiesa, „Chevron“ atėjimas į Lietuvą būtų neįmanomas, jei ne politikų palankumas, tuometinės valdžios požiūris, JAV ambasados Lietuvoje pastangos.
Patirtis regione
Lietuva kompanijai „Chevron“ - ne pirmoji stotelė regione. Amerikiečiai dairėsi galimybių investuoti čia, nes jau buvo įkėlę koją į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją.
Pavyzdžiui, Bulgarijoje „Chevron“ skalūnų dujų žvalgymo konkurso nugalėtoja buvo paskelbta dar 2011 metų liepą, tačiau 2012 metų sausį šalies Vyriausybė, spaudžiama žaliųjų ir visuomenės protestų, uždraustė šalyje vykdyti hidraulinį plėšymą. Tiesa, bulgarai šį draudimą šiais metais jau atšaukė.
Kompanija „Chevron“ skalūnų dujų žvalgysis ir Rumunijoje.
Korporacija neslepia, kad juos investuoti Bulgarijoje ir Rumunijoje paskatino JAV Energtikos informacijos departamento paskelbti tyrimų duomenys, jog šiose šalyse gali glūdėti 538 milijardai kubinių metrų dujų, kurių esą pakaktų 40 metų. Tiesa, vėliau šie skaičiai buvo sumažinti, tačiau tai nepaskatino „Chevron“ persigalvoti dėl savo planų naujosiose Europos Sąjungos narėse.
Kur kas geriau „Chevron“ sekasi Lenkijoje. JAV energetikos gigantui ši šalis tapo pirmąja stotele Europoje, kur pradėtos žvalgyti skalūnų dujos. Pirmieji gręžiniai padaryti pietrytinėje šalies dalyje ir darnai tęsiasi iki šiol.
Protestai
Andrius Mamontovas, Saulius Urbonavičius-Samas, Vytautas V.Landsbergis, Gediminas Storpirštis, Andrius Žebrauskas video siužete „Lietuvos šauksmas“ pasisakė prieš skalūnų gavybą. Tai iniciatyvinio piliečių sambūrio skalūnai.info – dalis.
Prieš susidurdama su protestuotojais Lietuvoje, „Chevron“ jau turėjo tokios patirties tiek Bulgarijoje, tiek Rumunijoje. Protestų neišvengta ir Lenkijoje.
Protestuotojai Lietuvoje iškėlė vėliavas tik po to, kai paaiškėjo, kad „Chevron“ dalyvauja skalūnų dujų žvalgymo darbų konkurse. Žygaičių bendruomenė tapo protesto simboliu, tačiau į žygį prieš energetikos kompaniją ir skalūnų dujų žvalgybą sukilo ne tik Vakarų Lietuvos gyventojai.
Prie šio būrio prisijungė ir kai kurios politinės partijos. Taip pat su vėjo energetika susiję verslininkai.
Seime jie sulaukė pritarimo Aplinkos komitete. Pakankamai gerai organizuoti protestai, svarstant skalūnų žvalgybos klausimus, reguliariai vykdavo prie Seimo. Protestuotojai iš Vakarų Lietuvos buvo vežami koordinuotai, autobusais.
Klaidų neišvengė ir JAV kompanijos atstovai. Bendravimas su vietos bendruomenėmis nebuvo pakankamas, apsiribota tik „LL Investicijos“ atstovų susitikimais su vietos gyventojais, tačiau aktyvesnio dialogo nebuvo.
Lietuvos Vyriausybė šį mėnesį pakvietė abi puses susėsti prie apskrito stalo. Tačiau Žygaičių bendruomenės lyderiai atsisakė tokios galimybės, nes jiems nebuvo leista filmuoti ir atsivesti kai kuriuos specialistus.
Ginčai dėl skalūnų dujų iš posto išvertė ir Geologijos tarnybos vadovą Juozą Mockevičių. Iki tol aktyviai rėmęs „Chevron“ žingsnius Lietuvoje, J.Mockevičius po apsisprendimo pareiškė manantis, kad Lietuvoje skalūnų dujų gali net nebūti.
Kliūčių dar bus
Lietuva vos netapo šalimi, labiausiai Europoje apmokestinusi skalūnų dujų naftos gavybą. Jei Seimo pasiūlytas 40 procentų tarifas išgaunamoms skalūnų dujoms būtų priimtas, tai būtų didžiausias apmokestinimas Europoje.
Nors šios idėjos ir atsisakyta, tačiau skalūnų dujų žvalgyba Lietuvoje sugriežtinta. „Chevron“ konkurso nugalėtoja galėjo tapti dar liepos mėnesį, tačiau amerikieičių kompanija pati paprašė nukelti rezultatą skelbimą į rugsėjį. „Chevron“ prireikė laiko susipažinti su naujais sugriežtinimais ir kitais teisės aktais.
Panašu, kad amerikiečiai gavo pažadą, jog akmenys jų kelyje pasitaikys vis rečiau, tad „Chevron“ atstovai pareiškė neketinantys palikti Lietuvos.
Tačiuo tuo intriga nesibaigia. Vakarų Lietuvos gyventojai žada teisinę kovą, o technikos gabenimas į žvalgybos aikšteles gali susidurti su rimtomis kliūtimis.
