Biokuro biržos veiklos taisyklėms priešinasi tiek smulkieji, tiek didieji biokuro tiekėjai. Mat jie negalės su pirkėjais sudarinėti ilgalaikių sutarčių, o privalės kiekvieną savaitę visą produkciją patiekti biržai.
Tuo metu Generalinės miškų urėdijos (GMU) elektroninėje pardavimo sistemoje beveik visi sandoriai sudaromi ne trumpesniam kaip pusės metų terminui, rašo „Lietuvos rytas”.
Neturėdami galimybių sudarinėti ilgalaikių sutarčių tiekėjai negalės planuoti savo verslo, nes nežinos, kiek gaus pajamų ir ar išvis jų gaus.
Sistema – be priekaištų
GMU elektroninė pardavimo sistema veikia pusantrų metų.
Per ją sudaryta daugiau kaip 8500 kontraktų, o biokuro biržoje per metus – vos keli.
„Sistemos paprastumas, puikiai veikiantys konkurencijos dėsniai užtikrina nepriekaištingą jos veiklą”, – įsitikinęs generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.
Jo nuomone, sėkmingai biokuro biržos veiklai šiuo metu nepasirengta, nesuderinti visi teisės aktai, todėl gali susidaryti nenumatytų situacijų.
G. Visalga įžvelgė pavojų, kad į biokuro biržą gali įsisukti tarpininkai, kurie biokurą išvežtų į užsienį.
Rinka nestovi vietoje, todėl išaugus kainoms kaimyninėse šalyse prekeiviai ten gerai uždirbtų.
„Padidėjus eksportui medienos gali pritrūkti vidaus rinkoje, brangtų biokuras, o tai neigiamai atsilieptų galutinei šilumos kainai”, – svarstė G. Visalga.
Pirkėjams reikia garantijų
Generalinio miškų urėdo pavaduotojas G. Visalga mano, kad klaidinga versti pardavėjus ir pirkėjus sudarinėti trumpalaikes 1–3 mėnesių sutartis.
Generalinės miškų urėdijos elektroninėje medienos pardavimo sistemoje didžioji dalis kontraktų pirkti biokurą sudaroma pusmečiui.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius taip pat pritarė, kad įsipareigojimų vykdymas yra labai svarbus biokuro pirkėjams.
„Dauguma šalies šilumos tiekimo įmonių siekia dirbti su didžiaisiais biokuro tiekėjais, kurie garantuotų pirkinio pristatymą reikiamu metu”, – sakė energetikos ekspertas.
Pasak jo, maža įmonė gali sugriauti gerai sudėliotą tiekimo grandinę dėl labai paprastos priežasties – sugedusio krovininio automobilio.
Būtina skatinti motyvaciją
V. Lukoševičiaus nuomone, šilumos ūkio reforma išvis pradėta ne nuo tos pusės, o biokuro birža šilumos kainos nesumažins.
„Šilumos tiekėjas turi būti suinteresuotas ieškoti pigiausio kuro”, – kalbėjo asociacijos prezidentas.
Šį tikslą galima pasiekti tiktai tuomet, kai šilumos gamintojai dirbs nereguliuojamoje rinkoje, nes politinis tarifų nustatymas yra neefektyvus. Tai įrodo užsienio šalių patirtis.
Dabar tiekėjas šilumą parduoda už nustatytą tarifą, o neviršyti užbrėžtos kartelės kartais galima deginant net dujas.
„Jeigu gamintojas neturi galutinio tikslo sumažinti šilumos kainą, valdžios pastangos tai padaryti bus nesėkmingos. Kita vertus, reikia vengti ir triukšmingų revoliucijų, kurių šalies energetikos sektoriuje būta gausybė”, – kalbėjo V. Lukoševičius.