Europos tramvajų gamintojai su nekantrumu laukia tarptautinio konkurso Vilniuje. Sostinės savivaldybė dar praėjusių metų gruodį nusprendė, kad pirmoji tramvajaus linija sujungs miesto centrą ir Santariškes. Jau šiais metais bus skelbiamas konkursas, o pirmieji keleiviai bus vežami 2016 metais.
Vilnius vertas turėti tramvajų. Taip pernai paskelbęs Vilniaus meras Artūras Zuokas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos bei pašaipų.
Tačiau Europos gamintojai rimtai reagavo į mūsų sostinės ambicijas. Didžiausių kompanijų atstovai „Lietuvos rytui“ tvirtino būtinai dalyvausiantys konkurse.
Koncernus įtikino A.Zuoko pažadai, kad visi parengiamieji darbai Vilniuje baigti.
Laukia konkurso pradžios
„Konkursas Vilniuje mus labai domina.
Europoje yra daug miestų, ketinančių tiesti pirmąją tramvajaus liniją.
Tad Lietuvos sostinė šiuo atveju nebus kuo nors išskirtinė“, – „Lietuvos rytui“ sakė vieno didžiausių Europoje tramvajų gamintojų – Prancūzijos „Alstom“ strategijos padalinio vadovas Loicas Dubois.
Į Vilnių dairosi ir kaimynai lenkai. „Lietuvos miestų gatvėmis jau važinėja mūsų autobusai ir troleibusai. Mes gaminame ir tramvajus, tad konkurse tikrai dalyvautume“, – užtikrino Lenkijos kompanijos „Solar“ viešųjų ryšių vadovas Mateuszas Figaszewskis.
Tramvajaus projektas Vilniuje sudomino ir kitas didžiąsias pasaulyje kompanijas. Tarptautinio konkurso ypač laukia tos kompanijos, kurios specializuojasi gamindamos tramvajus nedideliems miestams.
Tačiau kol nėra paskelbta konkrečių sąlygų, gamintojai teigė negalintys pasakyti, ką tiksliai siūlytų Vilniui.
Naujokų – apie šimtą
Visi pasaulio tramvajų, metro ir kito visuomeninio transporto gamintojai neseniai buvo susirinkę į didžiausią šios srities parodą UTIP, kuri vyksta Ženevoje (Šveicarija).
Susisiekimo specialistai iš viso pasaulio aiškinosi, kaip pagerinti keleivių vežimą miestuose, kai taip auga gyventojų skaičius, o žmonės migruoja iš provincijos į miestą.
Transporto specialistams ir gamintojams tenka atsižvelgti į žmonių stambėjimo ir augimo tendencijas.
Pasirodo, kad tai irgi keičia tramvajų, metro, autobusų ir troleibusų interjerą.
Gamintojų akiratyje – ir nauji miestai, ketinantys pirmą kartą tiesti tramvajaus liniją. Tokių Europoje atsirado net apie šimtą, tarp jų – ir Vilnius.
Pažėrė ir kritikos
Kai kurių kompanijų atstovai neoficialiai pažėrė ir kritikos. „Lietuva ketina skelbti tramvajaus konkursą, tačiau neaišku, į ką nusitaikė.
Tai labai keista, nes paprastai būna aišku, kokį tramvajų nori matyti miestas“, – „Lietuvos rytui“ teigė vienos tramvajus gaminančios bendrovės atstovas.
Sostinės meras yra paskelbęs, kad dar nėra nuspręsta, koks tramvajus gali riedėti nuo centro iki Santariškių – vienbėgis, dvibėgis ar ratinis.
Nuo to priklauso ne tik kaina: paprasčiausiai kai kurie gamintojai kuria tik vienos rūšies tramvajus. Bet kuriuo atveju Vilniaus sprendimas tiesti tramvajaus liniją yra sveikintinas. Taip „Lietuvos rytui“ teigė daugelis transporto specialistų.
Statys ir mažesni miestai
Tramvajaus kritikai Lietuvoje aiškina, kad mūsų šalyje nebuvo tam pritaikytų linijų, tad geriau gatves palikti autobusams ir troleibusams. Juo labiau kad Vilnius bent kol kas nepretenduoja į milijoną gyventojų turintį miestą.
Tačiau aplinkinėse valstybėse daugėja dar mažesnių miestų, ketinančių tiesti naujas tramvajaus linijas.
„Olštyne jau tiesiama linija iš studentų miestelio į centrą. Tai gali būti geras pavyzdys Vilniui, nors Olštynas yra gerokai už jį mažesnis“, – sakė „Solaris“ atstovas.
Netoli sienos su Lietuva esančiame mieste gyvena 176 tūkstančiai žmonių.
Tramvajaus linijas netrukus ketina tiesti nedideli – po 140–150 tūkstančių gyventojų turintys Suomijos miestai Tamperė ir Turku.
Beje, pastarajame tramvajus riedėjo prieš 40 metų, o dabar bandoma vėl tiesti vėžes.
Tramvajų gamintojai pateikia Prancūzijos miesto Obanės pavyzdį. Jame gyvena mažiau nei 50 tūkstančių gyventojų, tačiau jau netrukus čia riedės 22 metrų ilgio tramvajus.
„Nedideliems miestams, ketinantiems tiesti pirmąją liniją, svarbiausia išrinkti koridorių, kuriuo keliauja daug žmonių. Miesto dydis nėra svarbus.
Pavyzdžiui, mes gaminame tramvajus miestams, kuriuose gyvena tik 40–50 tūkstančių žmonių“, – teigė „Alstom“ atstovas L.Dubois.
Regis, Vilnius pasirinko koridorių Centras–Santariškės. Sostinės meras A.Zuokas yra teigęs, kad šiuo ruožu kas valandą pravažiuoja apie penkis tūkstančius keleivių, nesvarbu, ar būtų savaitgalis, ar darbo diena.
Be ES paramos – sunkiau
Sostinės meras A.Zuokas minėjo, kad Vilniaus tramvajaus projektui reikėtų pusės milijardo litų.
Todėl tikimasi pritraukti ES fondų paramos.
Kitose ES šalyse irgi įprasta tiesti tramvajaus liniją iš dalies finansuojant iš Bendrijos biudžeto. Pavyzdžiui, Olštynas tam jau pritraukė ES fondų lėšų.
Ar be ES paramos įmanoma nutiesti liniją?
„Daugybė miestų tramvajus perka ir linijas tiesia negavę jokios paramos.
Palankiausias būdas – verslo ir valdžios partnerystės projektai“, – sakė L.Dubois.
Antai Suomijos miestai ketina trečdalį projekto padengti iš savo biudžeto, o dalį gauti iš privataus verslo.
Nereikės net vairuotojo?
Ar tramvajus gali konkuruoti su troleibusais ar autobusais? „Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų.
Tramvajai ir troleibusai nekonkuruoja, o papildo vienas kitą“, – pažymėjo „Solaris“ atstovas M.Figaszewskis.
Pavyzdys – Ženeva. Čia kursuoja ir autobusai, ir troleibusai, ir tramvajus. Be to, keliaujant po šį Šveicarijos miestą galioja vienas bilietas.
Nors automatizuotų tramvajų kaina kiek didesnė nei įprastų, jie rieda be vairuotojo. Tokie automatizuoti tramvajai šiuo metu važinėja Prancūzijos mieste Lilyje.
Kaina gali kandžiotis
Tramvajų ar metro gamintojai parodoje stengėsi neminėti kainos.
Mieliau pasakojo apie dizainą, naujas technines galimybes, keleivių talpumą.
Niekas nesiginčija – nutiesti tramvajaus liniją yra brangu bet kuriam miestui. Kompanijos „Alstom“ atstovas L.Dubois „Lietuvos rytui“ teigė, kad kaina priklauso nuo to, kiek tramvajų ketina miestas įsigyti.
Jo teigimu, nutiesti vieną kilometrą tramvajaus linijos kainuoja nuo 14 iki 30 milijonų eurų. Nemažai kainuoja patys tramvajai. Lenkų kompanija „Solaris“ teigia siūlanti tramvajus po 2 milijonus eurų.
Pavyzdžiui, Prancūzijos centrinėje dalyje esantis Tūro miestas, kuriame gyvena 140 tūkstančių gyventojų, dar 2006 metais nusprendė tiesti tramvajaus linijas. 15 kilometrų ilgio trasa su 29 stotelėmis miestui kainavo 402 milijonus eurų.
Miesto meras Jeanas Germainas neslėpė, kad tramvajus kainavo tikrai brangiai.
„Tačiau tai padės sukurti naują miesto vaizdą. Neabejoju, kad šis tramvajus derės prie Tūro peizažo“, – sakė J.Germainas.
Dizainas – itin svarbus
Beje, Prancūzijoje vyksta savotiškos miestų lenktynės – kuris greičiau įsigis šiuolaikinio dizaino tramvajų.
Ženevoje teko pasivaikščioti po keliolika ką tik pagamintų tramvajų. Vidaus interjero dizaineriai, regis, vertėsi per galvą bandydami sutaupyti kuo daugiau vietos keleiviams. Tačiau iš išorės šie tramvajai jau primena pailgus kosminius laivus.
Tūro meras didžiavosi, kad naujausio dizaino tramvajus riedės būtent jo mieste.
Be to, jis teigė neabejojantis, kad UNESCO saugomame senamiestyje veidrodiniai tramvajai itin derės prie miesto architektūros.
Tramvajus šio miesto gatvėmis pradės riedėti jau šių metų rugpjūčio 31 dieną.
„Paprastai dizaino kūrėjai praleidžia dvi savaites mieste, kuris ketina įsigyti naujų tramvajų, susipažįsta su jo istorija, aplinka.
Tik tada atsiranda tramvajaus išorės dizainas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo „Alstom“ vyriausiasis modelių kūrėjas Xavieras Allard’as.
Pasak jo, tramvajai keičia miesto veidą. Todėl miestiečiams ir vietos valdžiai itin svarbu, kaip atrodys riedanti naujovė.
Vieni miestai prašo gėlėmis išpuošto tramvajaus, kiti – jūros vaizdais.
„Pietų Europos šalys itin vertina estetinį vaizdą, o Šiaurės Europai labiau rūpi tramvajų funkcionalumas. Taigi tenka taikytis prie kiekvieno poreikių.
Neabejoju, kad Vilnius irgi turėtų savo išskirtinių bruožų“, – teigė X. Allard’as.
Beje, projektuotojams tenka susidurti su naujais iššūkiais. „Patys žmonės keičiasi, jų apimtis – irgi. Todėl reikia taikytis ir prie to. Jau nekalbu apie tai, kad gyventojų miestuose sparčiai daugėja“, – pridūrė X. Allard’as.
Kai kuriose šalyse tramvajų spalvos keičiasi su metų laikais – tokia miestų užgaida.
Tramvajų Europoje kasmet vis daugėja
Tramvajų rinka Europoje smarkiai išaugo per pastaruosius penkerius metus ir kasmet ūgteli apie 10 procentų. Gamintojai sako, kad viena pagrindinių priežasčių – miestuose daugėja gyventojų.
Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje apie pusę žmonių gyvena miestuose, o 2030 metais šis skaičius pasieks 60 procentų.
Be to, Europoje griežtėja taršos apribojimai. Pavyzdžiui, miestų autobusų gamintojai šiuo metu masiškai pereina prie hibridinių modelių, iš dalies valdomų elektra.
Lengvųjų automobilių miestuose taip pat daugėja, kartu auga ir transporto spūstys. Todėl vis daugiau Europos miestų ilgina tramvajų trasas.
Šiuo metu apie 70 Europos miestų nusprendė rekonstruoti senas tramvajų trasas arba jas ilginti. Dar apie 100 miestų planuoja pirmą kartą įžengti į tramvajų erą.
Šiuo metu tramvajai Europoje sudaro beveik trečdalį viso visuomeninio transporto, tačiau manoma, kad per ateinančius dvejus metus šis skaičius išaugs iki 37 procentų.
