Sostinę drebina nuožmi kova – nuspręsta iš Vilniaus centro išguiti maršrutinius taksi, o keleiviams palikti paprastą pasirinkimą – važiuoti autobusais ar troleibusais.
Ar Kauno savivaldybė nepaseks sostinės pavyzdžiu – toks klausimas kelia nerimą ir Kauno vežėjams. Maršrutiniais taksi keleivius vežantys verslininkai pripažįsta: jie nėra tikri dėl ateities. Gyvendami nežinioje verslininkai guodžiasi negalintys planuoti savo veiklos, nenorintys rizikuoti atnaujindami savo transporto priemonių parką.
Aistras kursto ir politinės valios nebuvimas Kauno savivaldybėje.
Vilniaus idėja – ne naujiena
Iš miesto centro išgrūsti mikroautobusus – toli gražu ne nauja mintis. Dar 2011 metų pabaigoje šią idėją iškėlė Kauno savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcija. Tuomet kalbėta apie būtinybę maršrutinius taksi integruoti į bendrą miesto viešojo transporto sistemą – iš naujo skirstant licencijas, maršrutinių taksi įmonėms skirti tik tuos maršrutus, kurių neaptarnauja savivaldybės viešasis transportas.
Maršrutiniai taksi esą galėtų iš priemiesčių ar vietų, kur nevažiuoja viešasis transportas, privežti keleivius iki stotelių. Buvo galvojama apie bendrą bilietą, galiojantį tiek autobusuose ir troleibusuose, tiek ir mikroautobusuose. Pašalinus maršrutinius taksi iš miesto centro, tikėtasi jį išgelbėti iš spūsčių transporto piko metu.
„Kai tik iškėlėme šią idėją, susidūrėme su tokiu pasipriešinimu, jog iš karto supratome, prieš ką pakėlėme ranką. Diplomatiškai pasakius, vežėjų firmos Kauno savivaldybėje užsiima lobizmu. Mintis reorganizuoti transporto sistemą numirė“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Kauno savivaldybės tarybos narys Gintaras Jonas Furmanavičius.
Liks ekologiškas transportas?
Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis aiškiai atsakyti, ar bus mėginama įgyvendinti pasiūlymą integruoti mikroautobusus į bendrą viešojo transporto sistemą ir juos išgrūsti iš miesto centro, negalėjo. Jis tik paminėjo, kad sklando idėja, jog Kauno centre važiuotų tik ekologiškos, aplinkos neteršiančios viešojo transporto priemonės – troleibusai bei dujomis varomi autobusai.
„Konkrečių sprendimų dar nesame priėmę. O vertinti Vilniaus savivaldybės sprendimą būtų sunku. Jeigu sostinės politikų siekis – užtikrinti, kad centre kursuotų tik ekologiškas viešasis transportas, idėja sveikintina“, – svarstė D. Ratkelis.
Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras artimiausiu metu taip pat nežadėjo esminių miesto viešojo transporto sistemos pertvarkų.
„Kitų metų pradžioje baigiasi keleivių vežimo sutartys. Maršrutų tinklas palengva optimizuojamas, tad tam tikros pataisos greičiausiai bus“, – sakė P. Keras.
Į klausimą, ar maršrutiniai taksi bus priversti aplenkti miesto centrą, kada tai įvyks, Transporto skyriaus vedėjas atsakyti negalėjo.
P.Keras užsiminė apie artimiausiu metu mieste ir jo prieigose galinčią pasirodyti naujovę – mažuosius autobusus. Jie kursuotų Kauno pakraščiuose, vežtų keleivius iki pagrindinio miesto viešojo transporto tinklo.
„Jie turės autobuso statusą, galios tas pats bilietas, bus galimybė persėsti papildomai nemokant už kelionę“, – prognozavo valdininkas.
Nerimauja dėl ateities
Vežėjų įmonės gyvena niūriomis nuotaikomis.
„Keleivių vežimo sutartys galioja iki kitų metų sausio mėnesio. Ar jos bus pratęstos – niekas nežino. Todėl negalime atnaujinti transporto priemonių parko, nežinome, ar turėsime darbo“, – sakė Kauno maršrutinių taksi įmonių asociacijos vadovas, bendrovės „Girobusas“ direktorius Gintaras Girkontas.
Verslininkas pripažino atidžiai stebintis kolegų iš sostinės kovą dėl teisės vežti žmones Vilniaus centru. Jeigu Kauno valdžia priimtų panašų sprendimą, vežėjai esą netylėtų.
„Brangsta ir degalai, ir aptarnavimas, esame priversti kelti vairuotojų atlyginimus. Jeigu mums paliks tik vežti keleivius iki viešojo transporto stotelių, šie maršrutai taps nuostolingi, niekas nenorės jų aptarnauti. Neišvengiamai turės padažnėti autobusų reisų, o tai savivaldybei kainuos papildomus pinigus“, – prognozavo G. Girkontas.
Sunku rasti vairuotojų
Bendrovės „Girobusas“ vadovas liūdnai konstatavo keleivių vežimo verslą pamažu žlugdančią tendenciją – darbdaviams sunku rasti atsakingą, deramai savo pareigas atliekantį vairuotoją. Nuolatos susiduriama su darbuotojų migracija – prisidirbęs vienoje įmonėje, vairuotojas sprunka į kitą.
Nesąžiningas vairuotojų elgesys, kai šie keleiviams neduoda bilietų, skaudžiai smogia jų darbdaviams.
Dėl pažeidimų iš bendrovės „Girobusas“ savivaldybė atėmė 30-ojo maršruto licenciją. Šis sprendimas apskųstas teismui.
„Mes suinteresuoti, kad vairuotojas keleiviui duotų bilietą, o ne sau į kišenę krautųsi pinigus. Jeigu žmogus nusižengia taisyklėms, baudžiamas turi būti jis asmeniškai, o ne įmonė. Savivaldybė iki šiol mūsų neįsileidžia į bendrą viešojo transporto bilietų sistemą. Mums būtų geriau, jeigu pinigai ateitų per banką“, – tikino vežėjas.
Nerimas dėl ateities ramybės neduoda ir gana seniai mieste keleivius vežančios privačios bendrovės savininkui Algimantui Zujui.
„Šiame versle dirbu jau 17 metų, tačiau kas laukia ateityje – neaišku. Reikalauja, kad mes atnaujintume transporto priemones. Šį reikalavimą privalome vykdyti, nors iki sutarčių galiojimo pabaigos liko vos pusė metų“, – sakė 56-ąjį maršrutą aptarnaujančios įmonės savininkas A. Zujus.
Paslauga žmonėms reikalinga
Nežinomybės našta slegia ir tarp kauniečių populiarų 30-ąjį maršrutą aptarnaujančios uždarosios akcinės bendrovės „Dakajus“ direktorę Danguolę Griežienę.
Šių metų rugsėjį baigiasi vieno bendrovės naudojamo mikroautobuso licencijos kortelė. 12 metų senumo transporto priemonę reikėtų keisti kita, ne senesne kaip 5 metų, tačiau verslininkė dar svarsto, ar jį įsigyti.
„Neturime jokios tikslios informacijos – tik gausybė gandų. Reikalaujama atnaujinti autobusų parką, tačiau ką darytume, jeigu liktume visai be veiklos?“ – pesimistiškai kalbėjo verslininkė.
Paradoksalu, tačiau bendrovės „Dakajus“ ateitis priklauso nuo kitos, tą patį 30-ajį maršrutą aptarnaujančios Kauno įmonės „Girobusas“ likimo. Savivaldybei nusprendus panaikinti 25 „Girobusui“ išduotus leidimus vežti keleivius šiuo maršrutu, pavojus iškilo vos 5 leidimus turinčiai D. Griežienės vadovaujamai įmonei.
„Jeigu liks vos 5 leidimai, maršrutas išnyks, žmonės paprasčiausiai nevažiuos. Dabar 30-ojo maršruto mikroautobusai kursuoja kas 3–4 minutės, tai liudija, kad ši paslauga reikalinga. Gaila, kad apie paprastus žmones, mūsų vežamus keleivius, niekas nebegalvoja“, – apgailestavo D. Griežienė.
Maršrutiniai taksi varžosi dėl keleivių
Šiuo metu Kaune keleivius maršrutiniais taksi vežančios privačios įmonės aptarnauja 24 vietos maršrutus ir du priemiestinius: Kaunas – Karmėlava bei Kaunas – Jonava.
Didžiausia privačių vežėjų koncentracija jaučiama 33-iajame maršrute „Kauno klinikos – Petrašiūnai“. Jį aptarnauja net 7 individualios vežėjų įmonės.
Konkurencingas bei pelningas ir 22-asis maršrutas „Šiaurės prospektas – Rokai“.
Jame dirba penkios vežėjų bendrovės.
Priemiesčių zonose dažniausiai dirba po vieną vežėjų įmonę. Šie maršrutai nėra tokie pelningi, kaip jungiantys pagrindines miestiečių susitelkimo vietas, tad verslininkai juose nelinkę konkuruoti.
