Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo beveik vienbalsiai
pritarė Žemės gelmių įstatymo pataisoms - jeigu po paskutinio
balsavimo Seimas jas priims, pakeitimai įsigalios nuo liepos. Vienas
balsavimas liko ir iki Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymų pataisų priėmimo - siūloma tokio vertinimo
reikalauti ne tik skalūnų dujų gamybai, bet ir žvalgybai.
Seimas nesutiko, kad Vyriausybė pateiktų išvadą dėl abiejų
įstatymų pataisų: už išvados reikalingumą balsavo 33 Seimo
nariai, prieš - 22, o susilaikė 31. J. Razma teigė, kad
kreipimąsi į Vyriausybę inicijuos opozicijos lyderis Andrius
Kubilius.
Aplinkos ministras Valentina Mazuronis teigė, kad Seimas vis tik
turėjo paprašyti Vyriausybės išvados dėl pakeitimų, kuriems
parlamentas pritarė po svarstymo.
Ministrui taip pat užkliuvo pataisos, kuriomis siūloma
uždrausti palikti žemės gelmėse hidrauliniam ardymui panaudotas
medžiagas, jeigu jų kiekis viename gręžinyje viršytų 500 kubų.
V.Mazuronis žurnalistams pareiškė, kad Geologijos tarnybos
specialistai nelabai suprato, „ką laikyti tokioms atliekomis“. „Jeigu
tai būtų vanduo su tais 0,5 proc. chemikalų, tai iš esmės
reikštų, kad ne tik skalūnų dujų žvalgybą ir gavybos
negalimumą, bet ir galėtų sukelti dabartiniu metu išgaunamiems
angliavandeniliams, tai yra naftai, kuriai išgauti irgi naudojamas
grunto plėšymo metodas“, - teigė ministras.
Kalbėdamas posėdyje, Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas
Balsys parlamentarus įspėjo, kad skalūnų dujų paieškos gali
pakenkti ekologiškų ūkių savininkams.
„Rizikuojame savo noru netekti savo geriamojo vandens išteklių“,
- sakė Seimo narė Aurelija Stancikienė, pasak kurios, Lietuvai
atiteks 20 proc. pelno, kurį gautų dujų JAV energetikos kompanija
„Chevron“, ketinanti žvalgyti skalūnų dujas Šilutės-Tauragės
plote ir vėliau ten jas išgauti.
Pasak parlamentarės, skalūnų dujų gavybos pasekmės gali būti
nustatytos arba išaiškėti po daugelio metų.
Pataisomis siūloma hidraulinio ardymo technologijų neleisti
naudoti saugomose teritorijose, sugriežtinti atliekų, kurios
žvalgant skalūnų dujas būtų išsiurbiamos iš žemės gelmių,
laidojimą - jį siūloma leisti tik tam įrengtose ertmėse.
Siūloma uždrausti naudoti ne tik natūralias, bet ir dirbtines
žemės gelmių ertmes laidoti radioaktyvias ir toksiškas medžiagas
ar jas palikti žemės gelmėse. Jas siūloma laikyti tik dirbtinėse,
tam tikslui įrengtose saugyklose, užtikrinant jų izoliaciją nuo
aplinkos ir antrinio panaudojimo arba perdirbimo galimybę.
Pakeitimai uždraustų naudoti natūralias žemės gelmių ertmes
atliekoms, išskyrus anglies dioksidą, laidoti ir laikyti.
Taip pat siūloma nustatyti, koks skalūnų dujų tyrimo ir
naudojimo būdas gali būti vadinamas hidrauliniu ardymu. Hidraulinio
ardymo technologijų siūloma neleisti naudoti saugomose teritorijose.
Skalūnų dujos komerciniu būdu dideliu mastu išgaunamos
Jungtinėse Valstijose, o Europoje šie projektai sulaukė didelio
pasipriešinimo iš aplinkosaugininkų, kurie teigia, kad hidraulinis
ardymas, naudojamas skalūnų dujoms išgauti, kenkia aplinkai.
Parlamentarai, pataisas svarstydami komitetuose, atmetė visus
„Chevron“ priekaištus dėl naujo gamtinių išteklių naudojimo
reglamentavimo.
Dėl Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisų Seimo
Biudžeto ir finansų komitetas dar nėra priėmęs sprendimo, nes
paprašė Vyriausybės išvados, bet kol kas jos negavo, todėl dar
nepateikė Seimui savo išvados ir parlamentarai nesvarstė mokesčio
pakeitimų. Aplinkos apsaugos komitetas skalūnų išteklius siūlo
apmokestinti 40 procentų tarifu, o naftos ir dujų išteklius -
vienodu 25 proc. bazinį mokesčiu.
Su Vyriausybe yra susitarta, kad su skalūnų dujų žvalgybos
konkursą Šilutės-Tauragės plote laimėjusia „Chevron“ sutartis bus
pasirašyta, kai Seimas priims įstatymų pataisas.
Šalies mokslininkai valdžiai yra pateikę išvadas dėl
skalūnų dujų išteklių žvalgybos ir gavybos - jie konstatavo,
jog skalūnų dujų gavyba Lietuvoje galima, tačiau su tam tikromis
sąlygomis - turi būti parengtas gavybos projektas, prieš pačią
gavybą turi būti rimtas poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant
į visus aspektus - geologinius, ekologinius, technologinius ir
panašiai.
