Keli Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai (LVDK) priklausantys vežėjai viešai skelbia siekiantys sumažinti transporto įmonių naudojamų muitinei teikiamų dokumentų – TIR knygelių – kainas.
Apie užkulisines kovas dėl įtakos transportui mūsų šalyje ir panašiai sužlugdytą TIR sistemą Uzbekistane – pokalbis su asociacijos „Linava” generaliniu sekretoriumi Ričardu Malkumi.
– Jau įpratome girdėti LVDK vadovų viešas abejones dėl TIR sistemą Lietuvoje administruojančios „Linavos” veiklos, tačiau pateikiamos valstybės institucijų išvados palankios vežėjų asociacijai. Kas čia iš tikrųjų vyksta?
– Ši istorija prasidėjo prieš keletą metų, kai grupelei stambių vežėjų nepavyko primesti savo valios ir interesų asociacijos „Linava” vežėjų bendruomenei. Norėta pasinaudoti tuometės administracijos klaidomis nepatenkintais vežėjais ir perimti asociacijos valdymą.
Vežėjai tam nepasidavė: jie nusprendė visas bėdas atvirai įvardyti, kad apgavystėms nebeliktų vietos.
Tuomet ši nepatenkintųjų grupelė rado prieglobstį LVDK. Ten net buvo specialiai sukurtas Transporto komitetas, pasklido reikalavimai „geresnei” asociacijai perimti TIR sistemos administravimą.
Neatsitiktinai prireikė tos sistemos, kurią asociacija „Linava”, įgaliota Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU), sėkmingai administruoja jau 20 metų ir kuri šiuo metu efektyviausiai užtikrina saugų krovinių transportavimą tarptautiniais maršrutais.
Deja, Seimo nariai, ministerijų tarnautojai ir net ministrai buvo klaidinami vežėjų interesus neva ginančių veikėjų. Jiems teigta, kad „Linava” neatitinka TIR sistemos administravimo kriterijų. Girdi, jau rytoj Lietuvos automobilių transportą ištiks vos ne katastrofa, todėl valdžios institucijoms būtina nedelsiant įsikišti.
Tačiau apie 1000 transporto įmonių vienijanti „Linava” išsprendė ankstesnes problemas, demokratiškai perrinko savo vadovybę ir toliau stiprina Lietuvos vežėjų pozicijas užsienio rinkose.
Mūsų pastangos gerinti vežėjų verslo aplinką, susitarimai dėl leidimų su Rusija ir kitomis šalimis davė gerų rezultatų. Juos nesunku iliustruoti ir skaičiais.
Įsitikinus, kad tiesiog viešai pilti purvą ant vežėjų asociacijos vadovų galvų nebus veiksminga, pasipylė LVDK raštai, įvairūs skundai Konkurencijos tarybai, Muitinės departamentui ir kitoms oficialioms institucijoms, kad tik valstybė įsikištų į „Linavos” veiklą.
Matyt, planuota, kad pradėjus kištis politikams ir institucijoms bus sukurta tinkama terpė žlugdyti ir perimti TIR sistemos administravimą.
Tokiems veikėjams sunku pripažinti pralaimėjimą. Juk dar pernai muitinės atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad asociacija „Linava” atitinka visus jai keliamus reikalavimus TIR sistemai administruoti, tai patvirtina ir IRU atlikto tarptautinio audito išvados.
Kita vertus, suprantantiems, kaip veikia TIR sistema ir kas ją administruoja, visi šie bandymai primena žaidimus su degtukais šieno kupetoje.
– Kokių pasekmių gali turėti toks keistas nesantaikos kurstymas?
– Geriausias pavyzdys yra neseniai IRU priimtas sprendimas pašalinti Uzbekistaną iš TIR sistemos. Dabar šios šalies vežėjai negali vykdyti TIR procedūrų savo valstybėje.
Kodėl uzbekai buvo pašalinti? Pagrindinė priežastis – nepagrįstas ir šiurkštus valdžios institucijų kišimasis į asociacijos administruojamą TIR sistemos veiklą. Uzbekistano valdžiai neįtiko Vežėjų asociacijos prezidentas, jis buvo nušalintas ir pakeistas valstybės pareigūnu – viceministru.
Nepaisyta netgi to, kad buvęs asociacijos prezidentas yra teisėtai Uzbekistano vežėjų išrinktas ir savo vertę įrodęs dirbdamas keliuose IRU komitetuose bei darbo grupėse.
Pašalinimas iš TIR sistemos yra įspėjimas ne tik uzbekams, bet ir kitų šalių valdžios institucijoms ar interesų grupėms.
IRU darkart aiškiai įspėjo: TIR yra tarptautinė krovinių transportavimo garantijų sistema, ji turi būti apsaugota nuo bet kokio valstybinio ar interesų grupių kišimosi į jos veiklą, nes tai gali pakirsti pasitikėjimą pačia sistema.
Tokių veiksmų nei IRU, nei pagrindinis sistemos partneris – Jungtinių Tautų Organizacija – negali toleruoti.
Užtektų rimtesnio TIR sistemos sutrikimo, ir 60 tūkst. darbuotojų Lietuvoje turintis sektorius, sukuriantis apie 9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, būtų paralyžiuotas. Tai galėtų būti naudinga bet kuriai dėl transporto rinkų konkuruojančiai valstybei, tik ne Lietuvai.
Jungtinės Tautos ir IRU yra šios sistemos kūrėjos, nuo 1975 metų skiriančios savo atstoves – nacionalines vežėjų asociacijas TIR sistemai administruoti jų valstybių teritorijose.
Žinoma, yra ir alternatyvų TIR sistemai, tačiau jos yra ir brangesnės, ir lėtesnės.
– Uzbekistanas vis dėlto Azijoje, o ne Europos Sąjungoje. Ar tikėtinas toks įvykių scenarijus mūsų valstybėje?
– Gal ir ne Vidurinėje Azijoje gyvename, tačiau keista, kai tam tikrų interesų vedami kelių didelių transporto įmonių, oponuojančių asociacijos „Linava” vadovybei, vadovai susiburia po LVDK vėliava ir ima diskredituoti „Linavos” veiklą, nepagrįstai švaistydamiesi kaltinimais.
Verslo organizacijų etikos požiūriu nesuvokiama, kaip vienos konfederacijos vadovas gali viešai be jokių svarių įrodymų užsipulti kitą asociaciją.
– LVDK teigia atstovaujanti smulkiesiems vežėjams. Kiek transporto įmonių buria ši organizacija?
– Ten vežėjų yra vos keletas, rankų pirštais galėtume suskaičiuoti. Dalis jų yra ir „Linavos” nariai – stambaus kapitalo įmonės, tokios kaip „Transekspedicija” ar „Vedautos autotransportas”. Jų vadovai itin atkakliai siekė valdymo postų mūsų asociacijoje, negailėjo tam nei lėšų, nei laiko teismuose.
Sprendžiant iš veiksmų, jei kam nors, be savo interesų, ir siekia atstovauti ponai po LVDK skraiste, tai tikrai ne mažiesiems vežėjams.
Keisti buvo ir kai kurie šių vežėjų palydovai, pasirašę įvairius raštus Seimui ir kitoms institucijoms. Jų verslo ištakos veda į kaimynines Rytų šalis. Manau, šiomis aplinkybėmis galėtų pasidomėti Valstybės saugumo departamentas ar kitos atsakingos tarnybos.
– Jūs gana grėsmingai žvelgiate į susiklosčiusią padėtį. Ar šiandien TIR sistemai ir vežėjų verslui kyla kitokių iššūkių?
– Lietuvos vežėjai, dirbantys TIR sistemoje jau 20 metų, įsitikino jos veiksmingumu ir efektyvumu. Turime ne tik ilgametės praktikos, bet ir reikiamų žinių, kaip dirbti tarptautinėse rinkose. Manau, kad ji veikia gerai ir suteikia konkurencinį pranašumą mūsų vežėjams.
Kita vertus, tikrai turime daug darbo atstovaudami mūsų šalies vežėjų interesams.
Mus stabdo (tiesiogine šio žodžio prasme) eilės pasienyje su Baltarusija. Klaipėdoje prieš kelias savaites šiomis temomis mūsų atstovams teko bendrauti Lietuvos ir Baltarusijos verslo forume.
Baltarusiai jau ruošiasi pasienio kontrolės punktų rekonstrukcijai ir yra įtraukę šiuos darbus į specialią programą, numatančią transporto infrastruktūros plėtrą iki 2015 metų.
Lietuvoje mūsų pastangomis taip pat skirtas finansavimas pasienio plėtrai – 170 mln. litų, iš jų maždaug 40 mln. litų bus skirta Medininkų posto pajėgumams didinti. Kaimynai puikiai supranta, kad jei mažės tranzitinių krovinių, gabenamų per Lietuvą, tai mažės ir pas juos.
TIR knygelė – tarptautinis muitinės dokumentas
Europos ekonomikos komisija TIR tranzito sistemą pradėjo kurti iš karto po Antrojo pasaulinio karo. 1959 m. Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europai Transporto komitetas priėmė TIR konvenciją, kuri įsigaliojo 1960 m. Vėliau, 1975 m., kai atsirado techninių naujovių (pavyzdžiui, jūriniai ir automobiliniai konteineriai), pasikeitė muitų ir transporto taisyklės, pirmoji TIR konvencija buvo papildyta ir įsigaliojo 1978 m.
Ji tapo viena veiksmingiausių tarptautinių transporto konvencijų ir iš esmės vienintelė universali tranzito sistema, supaprastinusi tarptautinius krovinių gabenimus automobilių transportu ne tik Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje, JAV, Kanadoje.
TIR knygelė – tarptautinis muitinės dokumentas, įrodantis, kad krovinys vežamas su tarptautine garantija pagal TIR konvenciją. Knygelė garantuoja, kad nacionalinė asociacija (Lietuvos atveju – „Linava”) bet kuriuo metu sumokės visus muitus ir mokesčius, jei yra rizika, kad to negalės padaryti vežėjas.
Tarptautinė vežėjų asociacija IRU yra vienintelė organizacija, įgaliota spausdinti ir platinti TIR knygeles nacionalinėms asociacijoms.
Generalinis IRU sekretorius Martinas Marmy (nuotr.) per kovą vykusią asamblėją pabrėžė, kad TIR knygelės ne parduodamos, bet išduodamos asociacijos narėms, o IRU narės, veikdamos TIR sistemoje, yra pelno nesiekiančios organizacijos.
Be to, nacionalinės asociacijos turi prievolę turėti tinkamą finansinę maržą, kad, reikalui esant, galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus IRU, draudėjams ir muitinės valdžios instancijoms.
Šiuo metu antroji TIR konvencija vienija 68 šalis. Per metus išduodama apie 3,15 mln. TIR knygelių. Tai reiškia, kad kasdien į maršrutus išvyksta apie 10 tūkst. transporto priemonių iš 56 šalių, atliekama per 50 tūkst. TIR sienos kirtimo procedūrų.
Lietuva prie 1975 m. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su CARNET TIR knygele prisijungė 1993 m.
Rekordiniai Lietuvos vežėjams buvo 2003 metai, kai buvo išduotos net 333 303 TIR knygelės. 2005 metais įstojus į ES ir susidūrus su griežtesniais reikalavimais, išduotų TIR knygelių skaičius sumažėjo iki 143 191.
Sumažėjus ekonomikos krizės įtakai išduodamų TIR knygelių skaičius stabilizavosi ir nuo 2011 m. po truputį auga (2011 m. – 185 352, pernai – 196 978).
