Be to, prezidentei užkliuvo prieš pusmetį startavusi biokuro birža. Joje tėra įvykę tik keliolika sandorių, nes šilumos gamintojai beveik visą biokurą perka konkursų arba tiesioginių kontraktų būdu.
Birža – nepopuliari
„Paaiškėjo, kad birža realiai negali veikti, nes teisinė bazė nėra aiškiai reglamentuota, taip nėra numatytas pirkimo kontrolės mechanizmas“, - po susitikimo su energetikos ministru žurnalistams sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Pasak jos, tai leidžia ne sąžiningiems šilumos tiekėjams piktnaudžiauti.
Lrytas.lt žiniomis, per pusmetį biržoje įvyko 12 sandorių, nupirkta labai mažas kiekis biokuro. Šiais metais kol kas išbandoma sistema. Kainų prievaizdai siekia, kad bent pusė biokuro būtų nuperkama per biržą.
Esą tokiu atveju biokuro kaina dar labiau sumažėtų.
Konkurencija ūgtelėjo
Statistika rodo, kad konkurencija tarp biokuro tiekėjų auga, nors ir pamažu. Šiuo metu konkurencinė kova vyksta tik tarp trijų milžinų, užimančių per 60 proc. rinkos Lietuvoje.Tiesa, smulkieji tiekėjai per metus atsikovojo šiek tiek daugiau rinkos.
Į augantį biokuro verslą mėginančios įsisukti įmonės kol kas priverstos stebėti trijų banginių viešpatavimą. Trys įmonės tebeužima per 60 procentų rinkos, tačiau konkurencija tarp jų aštrėja. ICOR koncernui priklausanti bendrovė “Bionovus” yra biokuro rinkos lyderė, tačiau per daugiau nei metus ji prarado dalį rinkos – nuo 54,3 proc. iki 43,13 proc.
Pasak BNS, teisėsaugininkai šiuo metu tiria, ar „Vilniaus energijos“ vadovai galėjo sukčiauti, leisdami su ja susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Skaičiuojama, kad pastaroji įmonė 2007–2011 metais vien iš pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 53 mln. litų grynojo pelno.
Antroje vietoje esančios bendrovės „Timbex” dalis per metus ūgtelėjo nuo 8,40 iki 9,89 proc.
Labiausiai pakilo žemaičiai: bendrovė „Kietasis biokuras” per metus rinkos dalį nuo 3,10 proc. padvigubino iki 7,66 proc.
Kiti smulkesni žaidėjai užima po mažiau nei 4 proc. rinkos, tačiau dar prieš metus jų dalis nesiekė nė 3 proc.
Konkursai vis tiek reikalingi
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija praėjusiais metais kontstatavo, kad konkurencija tarp tiekėjų per metus nesustiprėjo, nors buvusi Vyriausybė nuolat aiškino, kad tai – vienas svarbiausių uždavinių.
Biokuro kaina – dar vienas klausimas, kuris buvo keliamas Prezidentės susitikime su Energetikos ministru.
Šiuo metu šilumos tiekėjai perka biokurą ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o pagal Vyriausybės nutarimą. Valdžia mano, kad tai padidina biokuro kainą. Tačiau verslininkai pastebi, kad miestai bet kokiu atveju turės skelbti konkursus.
„Tai tik techninis klausimas – ar pagal įstatymą ar Vyriausybės nutarimą. Biokuras perkamas konkursų būdu ir vargu, ar čia kas nors gali keistis“, - svarstė „Timbex“ vadovas Gintas Zinkevičius.
Jis pridūrė, kad ne tik kaina lemia biokuro pirkimą.
„Turi būti ir kokybė, ir garantijos. Kabinetinės firmos čia neturėtų laimėti“, - mano verslininkas.
Kainos dar mažėja
Pastebima tendencija – biokuro paklausa smarkiai auga, jo kaina mažėja.
„Sunku pasakyti, kodėl tai yra. Nors miestai reikalauja vis daugiau biokuro, tačiau jis pinga. Taip yra galbūt todėl, kad daugėja įmonių, dirbančių šiame versle“, - svarstė G. Zinkevičius.
Kainų nepaveikė net užsitęsusi žiema, nes šilumos gamintojai prašo patiekti biokuro papildomai.
Pavyzdžiui, užpernai šilumos ir elektros gamybai sunaudota apie 1 milijoną kubinių metrų biokuro, pernai jau 1,5 mln.
“Šįmet dėl užsitęsusios žiemos, tikėtina, biokuro gali būti sudeginta jau 2 milijonai kubinių metrų”, portalui lrytas.lt sakė bendrovės “Timbex” vadovas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, biokuras šilumos tiekėjams per metus atpigo. Šių metų vasarį vidutinė biokuro kaina buvo 645 litų už tūkstantį kubinių metrų naftos ekvivalento, tai pernai tuo pačiu metu – 756 lt, panašiai ir užpernai – 749 lt už tą patį kiekį.
Dabar biokuru bent iš dalies šildoma 40 miestų. 22 miestuose iš medienos atliekų pagaminama daugiau nei 50 proc. reikalingos šilumos.
