V. Šileika asociacijos vadovo poste pakeitė nuo jos įkūrimo iki dabar organizacijai dirigavusį krovos kompanijos „Bega“ generalinį direktorių Aloyzą Kuzmarskį. Ilgametis vadovas džiaugėsi asociacijos vairą perdavęs į patikimas rankas.
Kompanijos pasidalijo krovinius
Asociaciją sudaro visos 14 Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų. Jos atitinka dvi pagrindines narystės sąlygas – uoste nuomojasi valstybinę žemę ir vykdo krovą. Ginčų dėl V. Šileikos tinkamumo vadovauti organizacijai nekilo – naujasis prezidentas išrinktas balsų dauguma.
„Priimu tai kaip didelę atsakomybę. Nors šis darbas man nėra naujas, būti asociacijos vadovu nebus lengva. Turiu pripažinti, jog per keturiolika metų pasiektas įdirbis milžiniškas. Visą šį laiką asociacija augo ir stiprėjo, tai labai džiugina, o kartu skatina nenuleisti kartelės, toliau stiprinti asociacijos pozicijas. Svarbu priimti sprendimus, kurie didins uosto konkurencingumą, žinomumą Rytų Baltijos pakrantėje“, - kalbėjo vienai didžiausių krovos kompanijų vadovaujantis V. Šileika.
Asociacijos kūrėjams pavyko pagrindinius Klaipėdos uosto konkurentus – krovos kompanijų vadovus susodinti prie vieno stalo ir spręsti visiems aktualias problemas, bent trumpam pamiršus apie varžybas dėl didesnio krovinių srauto. Pasak V. Šileikos, susitarimai tarp kompanijų dėl krovos sąlygų, paslaugų tarifų sunkiai įsivaizduojami, nes kiekviena kompanija turi savo specializaciją, krauna skirtingus krovinius.
„Žinoma, konkuruojame tarpusavyje, bet svarbiausia mums ne kovoti, o įveikti konkurenciją išorėje, su pagrindiniais mūsų varžovais – Latvijos, Rusijos uostais. Bendros pastangos, darbas su „Lietuvos geležinkeliais“ leidžia išlikti konkurencingiems ypač dėl tranzitinių krovinių“, - teigė V. Šileika.
Nenori užleisti pozicijų
Tarp pirmųjų ir svarbiausių darbų naujasis asociacijos prezidentas įvardijo pastangas pagerinti infrastruktūrą uoste veikiančioms kompanijoms, toliau tartis su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ dėl klientams palankių paslaugų tarifų, užtikrinti, kad uosto akvatorija būtų nuolat valoma ir gilinama. Tai esą svarbu, kad uoste būtų galima priimti didžiausius krovinius gabenančius laivus.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA) ir toliau sieks keisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą. Su ankstesne Uosto direkcijos vadovybe nepavyko sutarti, kokiomis sąlygomis turėtų būti pratęsiamos kompanijų sudarytos žemės nuomos sutartys. Klaipėdos uosto kompanijų sutarčių terminas asociacijos pastangomis pailgintas dvigubai – iki 50 metų.
Pasibaigus terminui, turi būti skelbiamas konkursas. Taip norima atverti galimybes uoste veiklą pradėti naujoms kompanijoms. Tačiau su tokia nuostata kategoriškai nesutinka LJKKA. „Ankstesnis uosto direkcijos vadovas, Susisiekimo ministerijos vadovai mus kaltino, kad paraidžiui nevykdome Europos Sąjungos direktyvų. Bet nereikėtų pamiršti, kad mūsų uostas susikūrė visai kitomis sąlygomis nei Belgijos, Olandijos, Vokietijos uostai. Šiandien visi pastatai, keliai, geležinkeliai, elektros tiekimo linijos, valymo įrenginiai yra uosto kompanijų nuosavybė, o minėtose šalyse visa tai priklauso uosto direkcijai, valstybei. Ten Uosto direkcija tiesia kelius, stato pastatus ir nuomoja kompanijoms konkurso būdu. Pas mus norima pasibaigus žemės nuomos sutarčių terminui mūsų pačių sukurtą gerbūvį palikti nežinia kam. Viena svarbiausių mūsų užduočių tai išspręsti. Man regis, dabartinė Vyriausybė suvokia situacijos absurdiškumą“, - kalbėjo A. Kuzmarskis.
Jo manymu, Uosto direkcijai stokojant lėšų, privačios kompanijos galėtų pastatyti krantines, parengti kitą infrastruktūrą. Kol kas to neleidžia įstatymai, bet tai esą irgi galima įteisinti priėmus atitinkamas pataisas.
Pavyzdys - Gdansko uosto plėtra
Ar tai reiškia, kad naujas investuotojas ateiti į Klaipėdos uostą neturi galimybių? V. Šileika mano, jog bet kuri kompanija galėtų pradėti veiklą Klaipėdos uoste, jei tik turėtų noro ir pakankamai lėšų investicijoms: „Jei ateitų, tarkime, didelė krovos kompanija, plečianti savo terminalų tinklą ir sakytų – mes norime pastatyti konteinerių terminalą Klaipėdoje. Manau, kad šis klausimas būtų labai rimtai svarstomas. Puikus pavyzdys mums – lenkai. Gdansko uoste 2005 metais priimtas sprendimas pastatyti giliavandenį konteinerių terminalą. Jau po poros metų jis buvo pastatytas ir pradėjo veikti. Tai padarė australų fondas, kuris investavo apie 350 mln eurų. Šis terminalas kasmet krauna po 900 tūkst. TEU, kasmet krova auga po 30-40 proc. Dabar jiems ir to nebeužtenka, jie nori žengti dar vieną žingsnį ir plėsti terminalą. Planuojama jo pajėgumą padidinti nuo dabartinio 1,5 mln TEU iki 4 mln. Tai reiškia naują krovinį uostui, o tuo pačiu ir didelę naudą šalies ekonomikai. Gal ir mes tokių pasiūlymų sulauksime, bet ar atliekame minimalius namų darbus? Ar apklausėme potencialius investuotojus, ar jiems mes įdomūs?“
LJKKA nariai su Vyriausybe žada tartis, kad Uosto direkcijos uždirbtas pelnas liktų uosto infrastruktūros plėtrai, o nebūtų grąžintas į valstybės biudžetą, kaip tai numato Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas.
Nenori dalintis pelno
Uosto direkcija yra įpareigota pastatyti krantinę, prie kurios bus švartuojamas suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla, taip pat išgilinti uosto akvatoriją ties Kiaulės nugaros sala – būsimąją terminalo vietą. Visa tai atsieis ne vieną šimtą milijonų litų. Krovos kompanijų vadovų manymu, neteisinga užkrovus tokius didelius finansinius įsipareigojimus dar atimti ir pusę uždirbto pelno, nes dujų terminalas – valstybinės reikšmės strateginis objektas.
„Kai reikia derėtis su finansinėmis institucijomis dėl paskolų, visada žiūrima, kiek įmonė uždirba pajamų ir pelno. Kai bankai mato, kad uždirbama pelno, kurio dalis atiduodama, o paskui skolinamasi, jie ima abejoti įmonių patikimumu dėl galimybių grąžinti paskolas“, - aiškino A. Kuzmarskis.
Vienas svarbiausių uždavinių asociacijai – pasiekti, kad Klaipėdos uostas būtų konkurencingas regione. „Svarbiausia išlikti patraukliems krovinių siuntėjams, kad Klaipėdos uostas būtų pats efektyviausias, teiktų kokybiškiausias paslaugas, būtų saugiausias. Reikia, jog visi kroviniai, kurie keliauja per mūsų uostą, būtų aptarnauti be sustojimo, be kliūčių, kad klientas galėtų pasirinkti bet kokio dydžio laivą ir būti tikras, jog jis bus priimtas Klaipėdos uoste, čia saugiai pakrautas ir saugiai išleistas“, - vardijo naujasis asociacijos prezidentas V. Šileika.
