Ar bus lemta į žaidėjų danguje būrį įsilieti Vilniaus savivaldybės kuriamai kompanijai „Air Lituanica“, parodys netolima ateitis – pirmieji skrydžiai numatyti jau birželį.
O dabar paskaičiuokime Europos oro linijų milijoninius nuostolius ir pelnus.
Ar pavyks išbristi iš nuostolių pelkės?
Prie bankroto duobės stovi tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Briuselį siūlanti kompanija „Brussels Airlines“. Jos pajamos mažėja nuo 2007 metų.
Kritiškoje padėtyje – ir „Estonian Air“. Ją pasiryžusi gelbėti Jungtinės Karalystės bendrovė „FlyBE“. Pagalbos ranką, kurioje – 8,3 mln. eurų paskola, oro vežėjui ištiesė Estijos vyriausybė.
Vis dėlto skaičiuojama, jog tam, kad „Estonian Air“ normaliai funkcionuotų, reikėtų 50-70 mln. eurų.
Estijos oro bendrovė nuostolingai dirba jau septynerius metus iš eilės. Skelbta, kad 2011-aisiais jos nuostoliai buvo rekordiniai – 17,3 mln. eurų, tačiau pernai šis pasiekimas „pagerintas“ – nors keleivių pervežta kone trečdaliu daugiau nei 2011 m., „Estonian Air“ nuostoliai išaugo iki 49,2 mln. eurų.
Praėjusių metų pabaigoje pavojaus varpų gaudesys pasigirdo ir iš didžiausios Skandinavijos oro linijų bendrovės SAS. Tuomet pranešta: jei nebus griežtai imtasi taupyti, milžinė gali bankrutuoti. Suskaičiuota, kad SAS turi surinkti 360 mln. eurų ir gauti 564 mln. eurų paskolą.
Taupyti pasiruošta darbuotojų sąskaita: ilginti darbo laiką, mažinti atlyginimus, dalį darbuotojų atleisti.
Nors suskaičiuota, kad SAS pajamos per metus padidėjo 3 proc., tačiau nuostoliai išsipūtė beveik tris kartus – iki 112,262 mln. eurų. Vis dėlto SAS gali lengviau atsikvėpti – darbuotojai sutiko su naujomis pensijų sąlygomis, o tai leis sutaupyti reikiamus 360 mln. eurų.
Pagrindiniai SAS akcininkai ir bankai grupei skiriamos paskolos dydį padidino iki 420 mln. eurų ir pratęsė jos grąžinimo terminą iki 2015 m. kovo.
Pernai taupyti darbuotojų sąskaita teko ir „Air France“. Ji, siekdama apkarpyti nuostolius, atleido 3,3 tūkst. darbuotojų. Tai davė naudos: pralenkusi analitikų prognozes, bendrovė sumažino nuostolius. Beje, prie šio rezultato taip pat prisidėjo ir padidintos bilietų kainos.
Vis dėlto visiškai išvengti praradimų nepavyko: Paryžiuje įsikūrusi bendrovė 2012 m. patyrė 300 mln. eurų nuostolių. Tai 53 mln. eurų mažiau nei 2011-aisiais.
Tuomet, beje, taip pat neišvengta darbuotojų sąrašų trumpinimo: 5 tūkst. darbo vietų panaikinta Prancūzijoje, 1,3 tūkst. – Nyderlanduose. Skelbiama, jog nuostolius daugiausia lėmė padidėjusios degalų kainos: oro vežėjo išlaidos kurui 2012-aisiais pakilo iki 7,33 mlrd. eurų. Pagrindinė tokių išlaidų priežastis – pakilusi dolerio vertė.
Spėjimai pagal ženklus rinkoje
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), apibendrindama turimus rezultatus, skelbia, jog pasaulio oro linijų bendrovės beveik pasiekė savo pelno prognozes, o tai rodo didėjantį pasitikėjimą pasaulio ekonomika.
Anot IATA, kuriai priklauso apie 80 proc. visų pasaulio vežėjų, generalinio direktoriaus ir vyriausiojo vykdomojo direktoriaus Tony Tylerio, nors pasaulio ekonomikos perspektyvos pablogėjo, tačiau keleivių srautas buvo didelis. Taip pat pastebėta, jog pradeda augti ir krovinių rinkos.
Asociacija tikisi, jog pasaulio oro vežėjai 2013-aisiais gaus 8,162 mlrd. eurų grynojo pelno. 2012 m. buvo pasiektas 5,852 mlrd. eurų grynojo pelno rezultatas.
Prognozuojama, kad keleivių skaičius padidės 5,4 proc., o krovinių – 2,7 procento.
Portalo lrytas.lt paklausti, kaip mato artimiausią ateitį oro vežėjų rinkoje, Lenkijos oro linijų LOT atstovai atsakė, jog kompanija restruktūrizuojama, todėl ateinantiems metams jokių prognozių neteikia. LOT atskleidė tik tiek, kad savo pajėgas daugiausia mes į pozicijų stiprinimą Centrinėje ir Rytų Europoje. Ši bendrovė viena pirmųjų įsigijo keletą naujausių modernių ir itin taupių „Boeing Dreamliner“.
Vokietijos oro vežėja „Lufthansa“ vis dar dirba pelningai, tačiau už tam tikrą kainą.
Kompanijos keleiviai praėjusią eilinį kartą susidūrė su bendrovės streikuojančio personalo sukeltais nepatogumais. Dėl įspėjamojo streiko vežėjas buvo priverstas atšaukti apie 700 skrydžių. Nukentėjo netgi atostogauti vykęs Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.
„Lufthansa“ darbuotojai reikalauja padidinti atlyginimus nepaisydami to, jog grupės pelnas 2012-aisiais smuko.
Daugiausia prie to prisidėjo išaugusios išlaidos degalams, kurios, palyginti su metais prieš tai, buvo 1,1 mlrd. eurų didesnės. „Lufthansa Group“ pajamos paskutiniaisiais finansiniais metais išaugo 4,9 proc. iki 30,1 mlrd. eurų.
„Lufthansa“ komunikacijos Europai grupės vadovas Martinas Rieckenas, lrytas.lt paprašytas pateikti artimiausių trejų metų prognozes, sakė, jog manoma, kad vežėjų maržos ir pelnai bus žemi, o kai kuriose teritorijose nedžiugins ir paklausa bei kainai jautrūs klientai.
Žvelgdami į oro pramonės ateitį „Lufthansa“ atstovai tikisi tolesnės įmonių konsolidacijos ir, deja, bankrotų. Anot M. Rieckeno, dėl to mažės oro linijų bendrovių, tačiau tuo pačiu augs įmonės, kurios yra ganėtinai stiprios, kad išsilaikytų esamos konkurencijos sąlygomis.
Ateitis priklauso pigiems skrydžiams
Taip pat didės mažų kainų vežėjų svarba. „Lufthansa“ jau paskelbė, kad keis savo verslo modelį Europoje ir derins tai, ką abi verslo kryptys – tradiciniai vežėjai ir mažų kainų bendrovės – turi geriausia. O nauja koncepcija leis klientui pasirinkti, kurie paslaugų elementai jiems reikalingi ir už kuriuos jis pasirengęs mokėti.
„Manome, kad tai – tinkamas atsakas esamai situacijai“, – lrytas.lt komentavo M. Rieckenas.
„airBaltic“ atstovai prgnozuoja, kad netolimoje ateityje oro linijos toliau modernizuosis, mat degalai lieka didžiausia išlaidų dalis.
Anot „airBaltic“ korporatyvinės komunikacijos viceprezidento Janio Vanago, prasta Europos ekonominė padėtis aviacijai bus rimtas iššūkis. Oro bendrovių atsakas – stengtis išlaikyti žemas bilietų kainas didinant efektyvumą konsoliduojantis ir restruktūrizuojantis ir specialių produktų asortimentas.
Kaip sakė J. Vanagas, padidės oro bendrovių gaunamos papildomos pajamos. Oro bendrovės, veikiančios kaip megaparduotuvės ir parduodančios viską – nuo leistino bagažo svorio ir automobilių nuomos iki draudimo, akinių nuo saulės ir lazanijos – pakeitė verslo pamatus.
Papildomos pajamos, anot „airBaltic“ atstovo – labai svarbios finansuojant daugelio oro linijų gyvybingumą, nes jos padengia kitose veiklos srityse patiriamas išlaidas.
„Dar daugiau – jos lemia sąžiningesnes paslaugas. Pavyzdžiui, jei atskirai apmokestinamas bagažas, nedaug lagaminų gabenantys keleiviai neturi mokėti už tuos, kurių bagažas yra sunkus“, – aiškino J. Vanagas.
Kelionių pritaikymas kiekvienam turistui atskirai taps norma. Jau dabar specialių paslaugų galima užsisakyti, pavyzdžiui, oro bendrovių internetiniuose puslapiuose. Tikėtina, kad netrukus bus galima tą patį gauti ir kitais kanalais, pavyzdžiui, kelionių agentūrose.
„airBaltic“ prognozuoja, kad valstybių finansinėms padėtims negerėjant, oro bendrovės gali būti apkrautos naujais „žaliaisiais“ mokesčiais.
Dar viena aviacijos rinkos žaidėja iš Europos – „Finnair“, besididžiuojanti greičiausia jungtimi tarp Azijos ir Europos, džiaugiasi, kad pirmą kartą nuo 2007 m. gali kalbėti apie pelną. Veiklos rezultatas – 44,9 mln. eurų, apyvarta išaugo 8,5 proc. iki 2,449 mlrd. eurų.
Tuo metu „Finnair“ vadovavęs Mika Vehvilainenas sakė, jog finansinį rezultatą padidinti 100 mln. eurų, kai degalų kainos išaugo 115 mln. eurų, yra rimtas pasiekimas.
„Finnair“ teigia, kad netikrumas Europoje ir silpnėjanti paklausa Azijoje sukelia keblumų norint prognozuoti, kur link judės oro bendrovės. Manoma, kad išlaidos degalams išliks didelės, o tai savo ruožtu paskatins šią pramonės sritį modernizuotis. „Finnair“ tikisi, kad jos apyvarta 2013 m. didės.
Giriasi, bet ne tuščiai
Metinėse ataskaitose gero žodžio sau negaili mažų kainų vežėjai. Iš tiesų jie turi kuo girtis.
Pavyzdžiui, „Ryanair“ pelnas po mokesčių išaugo 25 proc. iki rekordinių 503 mln. eurų. Keleivių skaičius padidėjo 5 proc. – iki 76 milijonų. Fiskaliniais 2013-aisiais „Ryanair“ viliasi keleivių skaičių išaugsiant dar 5 proc. iki 79 mln.
Kita mažomis kainomis skraidinanti bendrovė „EasyJet“ 2012-aisiais gavo 4,548 mlrd. eurų pajamų.
Tai 11,6 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Bendrovės pelnas prieš mokesčius siekė 374,06 mln. eurų, arba 27,9 proc. daugiau nei prieš metus. „EasyJet“ kaip pagrindinį faktorių, kirtusį per finansinius rezultatus, mini degalų kainas.
Spėdami, ko galima laukti šiais metais, „EasyJet“ atstovai tikisi, jog jų keleivių skaičius per metus padidės nuo 3 iki 5 procentų.
Skaičiuojama, kad, atmetus pinigus, skirtus degalams, išlaidos, susidarančios dėl valiutų keitimo, 2013-aisiais finansiniais metais turės 59 mln. eurų neigiamą įtaką.
