Krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ vadovas Rimantas Juška teigė nesuprantantis, kodėl kompanija tapo situacijos įkaite. Dėl to, kad nerandama sprendimo, kaip padėti kenčiantiems žmonėms, ant plauko pakibo bene brangiausias investicinis projektas Klaipėdos uosto istorijoje – tarptautinio konteinerių skirstymo terminalo statyba.
Vykdant Klaipėdos uosto plėtrą arčiausiai uosto esantys gyvenamieji namai turi būti nugriauti, o gyventojai iškeldinti. Toks žingsnis numatytas dar 2000 metais parengtame detaliajame plane. Tačiau Nemuno gatvėje pastatai tebestovi, čia likę gyventojai nuolat skundžiasi prastėjančiomis gyvenimo sąlygomis. Uosto direkcija tvirtina, kad Nemuno gatve nesinaudoja, ji nereikalinga, tad ir gyventojus iškeldinti ne jos rūpestis.
Sienos nuo triukšmo neapsaugo
Kompanija „Klaipėdos Smeltė“, į kurios teritoriją dieną naktį vagonai rieda pro namų langus, yra įrengusi nuo triukšmo saugančią sieną, tačiau ši tik prislopina iš kompanijos teritorijos sklindantį triukšmą. Pripažįstama, kad apsaugoti žmones nuo krovininių traukinių keliamo triukšmo techniškai neįmanoma. Prieš kelias dienas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pasirašė įsakymą, kuriuo nuo birželio 1-osios naktimis draudžiamas krovininių traukinių eismas 201-uoju keliu. Šį sprendimą dar turi suderinti Susisiekimo ministerija.
Kaip ir tikėtasi, šis žingsnis neliko be atgarsio. Kompanija „Klaipėdos Smeltė“ prabilo apie nuostolius, kurie smogtų ne tik pačiai kompanijai, Uosto direkcijai, bet ir visai šalies ekonomikai.
„Klaipėdos Smeltė“ šiemet numačiusi Klaipėdos uoste pastatyti tarptautinį konteinerių skirstymo centrą. Čia atkeliautų didžiausi pasaulio krovininiai laivai, o jų atgabenti kroviniai būtų paskirstomi mažesniems laivams ir gabenami į kaimyninius regiono uostus. Klaipėdos uostas prilygtų didiesiems Vakarų Europos uostams, kuriame kroviniai būtų paskirstomi visam regionui. Tai, anot uostininkų, kilstelėtų Lietuvos uostą į gerokai aukštesnį lygmenį, sutrumpintų tolimųjų krovinių gabenimo laiką, mažintų transportavimo išlaidas ir padidintų uosto pranašumą prieš pagrindinius konkurentus kaimyninėse šalyse.
Tapo situacijos įkaitais
Kompanija yra pasirašiusi paskolų sutartis, kurių bendra vertė siekia 224 mln. litų. Tiek lėšų reikės konteinerių skirstymo centro statybai.
Šiuo metu rengiami 6 techniniai projektai, balandį Klaipėdos uostą jau turi pasiekti užsakyta technika, parinktas rangovas statybai, bendrovės planai suderinti beveik su visomis valstybinėmis institucijomis, išskyrus vieną – Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą. Trūksta tik šios įstaigos vadovo parašo, kad kompanija gautų statybos leidimą. „Beveik 240 mln. litų investicijų pakibo ant plauko. Turėsime investuotojus informuoti, kad negalime įvykdyti savo įsipareigojimų ne dėl mūsų pačių kaltės. Traukinių eismo ribojimas reikštų 3,5 mln. tonų į Klaipėdos uostą neatgabentų krovinių. Tai baltarusiški kroviniai. Ventspilio uostas tik ir laukia, kad tai įvyktų, kad jie galėtų perimti tuos krovinius“, - emocingai kalbėjo R. Juška.
"Klaipėdos Smeltė" yra tarptautinio konteinerių terminalų tinklo, priklausančio kompanijai "Terminal Investment Limited". Ši kompanija valdo 28 konteinerių skirstymo terminalus visame pasaulyje ir glaudžiai bendradarbiauja su antra pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenančia laivybos milžine „Mediterranean Shipping Company“.
Pirminiais skaičiavimais, dviem namams Nemuno gatvėje nugriauti ir gyventojams iškeldinti prireiktų 3,5 mln. litų. Po pasitarimo antradienį, kurį inicijavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, nuspręsta sudaryti darbo grupę ir parengti konkretų veiksmų planą su konkrečiais terminais, per kuriuos turi būti įgyvendinti detaliajame plane numatyti darbai - nugriauti pastatai ir iškeldinti gyventojai.
„Klaipėdos Smeltės“ vadovų teigimu, pernai geležinkelio ruožu palei Nemuno gatvę pervežta 126 tūkst. vagonų krovinių. Į „Begos“ teritoriją pervežta 54 tūkst. vagonų.
