Pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje prie Kiaulės Nugaros salos pradėjo dirbti galinga 155 metrų ilgio ir 28 metrų pločio Olandijos įmonės „Van Oord Dredging” žemkasė „Utrecht”.
Sparčiai gilinamas laivybos kanalas ir akvatorija SGD terminalo įrenginiams. Čia ateityje švartuosis dujovežiai.
Gremžia uosto dugną
Laivybos kanalas, kuriuo į SGD terminalą plauks dujovežiai, platinamas iki 150, o posūkiuose – iki 175 metrų.
Kasama ne mažesnio nei 600 metrų skersmens povandeninė dauba, kurioje jie apsisuks.
Šie laivai galės saugiai įplaukti į SGD terminalą ir išplaukti iš jo pučiant bet kokios krypties vėjui, jei jo greitis neviršys 12 metrų per sekundę.
Tvirtinama, kad dujovežiai nekels pavojaus saugiai laivybai, jeigu Klaipėdos uosto kanalas bus išgilintas iki 14,5, o akvatorija prie Kiaulės Nugaros salos – iki 16 metrų.
Dar reikės pastatyti ir krantines, prie kurių stovės plaukiojanti SGD terminalo saugykla su specialia dujinimo įranga.
Gilinimo darbus planuota pradėti pernai lapkritį, bet dėl vėlavusių projektavimo ir derinimo procedūrų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) konkursą laimėjusių olandų žemkasė atplaukė tik prieš savaitę.
Olandai žadėjo nenuvilti
Didžiausią visų laikų Klaipėdos uosto gilinimo projektą pradėję „Van Oord Dredging” specialistai SGD terminalo statybvietėje turės iškasti apie 1,5 mln. kubinių metrų grunto.
Visiems dujų terminalo statybos darbams iš KVJU direkcijos biudžeto bus atseikėta apie 170 mln. litų. Maždaug 300 metrų ilgio ir 60 metrų pločio dujovežių švartavimo krantinė kainuos 87 mln. litų.
„Utrecht” kapitonas patikino, kad numatytus gilinimo darbus įmanoma baigti laiku”, – kalbėjo KVJU uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Anksčiau kalbėta ir apie galimybę rekonstruoti molais apjuostą uosto įplauką. Kiek lėšų tokiems darbams prireiktų, uosto vadovai dar nežino.
Gali sunykti žūklavietės
Iš uosto akvatorijos dugno pakeltas gruntas plukdomas į atvirą jūrą ir skandinamas specialioje sąvartoje.
Todėl žvejai sunerimę stebi netoli žūklaviečių šmižinėjančias baržas. Anksčiau gilinant uostą iškastas gruntas buvo gramzdinamas toliau – 20 kilometrų nuo kranto.
„Senoji sąvarta užpildyta arba gilintojai taupo degalus ir verčia gruntą vos keli kilometrai nuo žvejybos zonų.
Po to srovės sudrumstą vandenį nuneša arčiau kranto, todėl žuvys traukiasi”, – kalbėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Skandinant gruntą vos 9 kilometrai nuo kranto, žvejybos įmonių verslo sąlygos blogėja – drumstas vanduo stabdo praeivių žuvų, ypač stintų, migraciją, skurdinamos nerštavietės.
Nuo naujosios grunto sąvartos sklindančiais teršalais jau skundžiasi ir Latvijos žvejai.
Žada viską prižiūrėti
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui Andriui Kairiui žvejų bėdos žinomos.
„Leidome gramzdinti gruntą artimesnėje sąvartoje. Jeigu matysime, kad padėtis blogėja, ieškosime kitokių sprendimų”, – žadėjo aplinkosaugininkas.
Žemkasę valdantys specialistai stebisi, kad lietuviai iš dugno pakeltą moreninį gruntą ir sąnašas laidoja jūroje.
Daugelyje Europos ir Azijos valstybių tokios iškasenos branginamos: paprastai jos naudojamos statant naujus giliavandenius uostus ir krantines.
Dujotiekio statyba kol kas stringa
SGD terminalą numatyta baigti iki 2014 m. pabaigos. Norvegijos įmonė „Hoegh LNC” turi atplukdyti Pietų Korėjoje statomą 290 metrų ilgio ir 50 metrų pločio plaukiojančią saugyklą, prie kurios švartuosis dujovežiai.
Pagal sutartį su norvegais už SGD terminalo statybą atsakingai valstybinei įmonei „Klaipėdos nafta” 10 metų nuomojamas dujų laivas-saugykla kainuos apie 430 mln. eurų (1,48 milijardo litų).
„Dujų saugyklą gausime už gerą kainą. Tokie įrenginiai parduodami už 256 mln. eurų (863 mln. litų) be paskolos palūkanų ir kitokių išlaidų. Perkant tektų laukti – dujų saugyklų poreikis viršija pasiūlą”, – tvirtino „Klaipėdos naftos” vadovas Rokas Masiulis.
Dar reikės nutiesti ir renovuoti dujotiekius. Vienos atšakos nuo SGD terminalo statybos projektas neseniai sustabdytas dėl netinkamai parengtų procedūrų.
Viešųjų pirkimų tarnyba „Klaipėdos naftą” įpareigojo persvarstyti dėl didelės vertės užsakymo paskelbto konkurso, kurį laimėjo įmonė „Kauno dujotiekių statyba”, rezultatus.
Dėl SGD terminalo statybos tempų sunerimo smulkieji „Klaipėdos naftos” akcininkai. Jeigu uosto gilintojus ir dujotiekių tiesėjus aplenktų norvegai, jiems reikėtų mokėti nemenkus nuompinigius už atplukdytą, bet nenaudojamą dujų laivą-saugyklą.
R.Masiulis ėmė raminti skeptikų: „Sutartis su „Hoegh LNC” parengta taip, kad valstybė nenukentės net tada, jeigu statyba šiek tiek vėluos.”
