Vadinamasis greitasis traukinys Vilnius-Klaipėda šiuo metu maršrutą įveikia per beveik penkias valandas. Riedėti tris šimtus kilometrų visą pusdienį ryžtasi nedaugelis savo laiką branginančių žmonių. Išgirdę apie tokią ilgą kelionės trukmę į mūsų šalį atvykę užsieniečiai tik patraukia pečiais.
Populiariausio vasaros maršruto Vilnius – Klaipėda traukinys šiuo metu važiuoja daugiausiai 120 km/h greičiu. Važiuoti ilgesnį atstumą tokio pajėgumo transporto priemone daugeliui atrodo per didelė prabanga.
Greitės pamažu
Lietuvai tenka vytis valstybes, jau seniai supratusias, kad didėjant automobilių skaičiui ir jų srautams keliuose, greitas ir patogus traukinys tampa puikia alternatyva skubančiam žmogui, nes jis važiuoja tik jam skirtu keliu, nereikia laukti ilgose eilėse prie sankryžų.
Šių metų pabaigoje „Lietuvos geležinkeliai“ papildys transporto priemonių parką naujais riedmenimis. Tai vadinamieji dyzeliniai traukiniai iš Vilniaus į Klaipėdą, kurių maksimalus greitis – 160 km/h.
„Nauji riedmenys reiškia ir didesnį greitį. Nesakau, kad kelionės laikas trumpės valandomis, nes maksimaliu greičiu traukinys galės važiuoti tik tuose ruožuose, kur geležinkelis atnaujintas ir pritaikytas tokiam traukiniui. Bet tai jau bus žingsnis į priekį“, - teigė bendrovės Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas.
Per Lietuvą - ir elektriniais traukiniais
Naujasis traukinys kursuos tuo pačiu maršrutu į Klaipėdą ir atgal, tačiau kol kas tik vidury dienos, kai keleivių srautas mažiausias. Dviejų vagonų traukinys vienu metu galės pervežti 200 keleivių. Tikimasi, kad šia nauja galimybe pasinaudos darbo reikalais abiem kryptimis važinėjantys žmonės.
Geležinkelininkai pastebi, kad vis daugiau žmonių, ypač važinėjančių tarp Vilniaus ir Kauno, renkasi būtent šį keliavimo būdą. Tai padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
„Kitokios rūšies transporto kelionei į Kauną ir nesirinkčiau, nes taip daug greičiau ir patogiau“, - įsitikinęs V. Jastremskas, pats dažnai persėdantis iš nuosavos mašinos į traukinio vagoną.
Populiariausias maršrutas Vilnius – Kaunas tapo dar patrauklesnis pradėjus kursuoti dviaukščiam elektriniam traukiniui. Keleivių srautas išaugo ketvirtadaliu.
Pastebima ir kita tendencija – vis daugiau žmonių traukiniais važiuoja į Šiaulius. Nutiesus antrąjį kelią per artimiausius penkerius šešerius metus elektrinis traukinys jau vežtų keleivius ir iki Šiaulių. Taip pamažu atnaujinus geležinkelio kelyną tikimasi sukurti daug patogesnį susisiekimo traukiniais tinklą.
Greičiau lekia ir tarptautinio maršruto, jungiančio Lietuvos ir Baltarusijos sostines, traukinys. Nuo Vilniaus iki Minsko dar visai neseniai tekdavo važiuoti beveik 4 val., dabar traukinys galutinę stotį pasiekia per 3 val., o per artimiausius dvejus metus užbaigus šio ruožo elektrifikacijos procesą, bus galima nuvykti ir per porą valandų.
„Šis tarptautinis maršrutas labai svarbus ir dėl to, kad šia kryptimi jau dabar keleivių skaičius išaugo dvigubai. Tai rodo, kad ir toliau turėtume dirbti ta pačia kryptimi“, - dėstė V. Jastremskas.
Jau parengtas planas ir elektrifikuoti geležinkelio liniją iki Klaipėdos. Taip kelionė maršrutu, kuris ypač populiarus vasarą, dar labiau sutrumpėtų. Tačiau tai įvyks apie 2020-uosius metus. Lėšų šiam projektui tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Uostui aptarnauti – šimtai milijonų
Nors kelionės traukiniais tampa vis patrauklesnės, svarbiausiu „Lietuvos geležinkelių“ prioritetu išlieka ne keleivių, o krovinių gabenimas. Dėl aktyvios uosto plėtros geležinkelininkų pajamos kasmet gerokai viršija milijardą litų. Klaipėdos uostas kasmet didina krovos apimtis, tad „Lietuvos geležinkeliams“, gabenantiems daugiau nei pusę visų krovinių per Klaipėdą, tenka paplušėti, kad geležinkelio keliai atlaikytų augančius srautus.
2012 metais Klaipėdos uosto geležinkelių mazgo pajėgumas buvo 35 mln. tonų. Per artimiausius trejus metus planuojama jį padidinti iki 60 mln. tonų, o 2020-aisiais pajėgumas turėtų siekti 85 mln. tonų.
Šiemet bus baigtos rekonstruoti Klaipėdos „Draugystės“ ir Rimkų geležinkelio stotys. Netrukus bus atnaujintas ir geležinkelis, vedantis Tarptautinės jūrų perkėlos link, taip pat atskiri ruožai, kurie veda į uosto krovos kompanijų teritorijas. Šiemet žadama pradėti rekonstruoti Klaipėdos stoties geležinkelio mazgą. Tam per dvejus metus numatyta skirti 120 mln. litų.
Tikimasi pagaliau įgyvendinti ir Pauosčio kelyno rekonstrukciją, kuri kelerius metus strigo jau pradinėje, derinimo stadijoje. Į besibaigiančio ES finansinės paramos laikotarpio traukinį „Lietuvos geležinkeliai“ nebesuspėjo, tačiau tikisi pritraukti lėšų projektui iš naujosios – 2014-2020 metų finansinės perspektyvos.
„Siekiame, kad geležinkelių pajėgumas visada būtų didesnis negu uosto krovinių apimtys. Turime būti pasirengę pikui“, - aiškino V. Jastremskas.
Išlaidomis su geležinkelininkais dalinasi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, numačiusi per artimiausius trejus metus geležinkeliams atnaujinti skirti beveik 40 mln. litų.
