Pajūryje pastatyta įmonės „Fortum Klaipėda” atliekų ir biokuro termofikacinė elektrinė jau gamina šilumą. Netrukus uostamiesčio gyventojams ji pradės tiekti ir elektros energiją.
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pastatyta elektrinė gamins šilumą ir elektros energija degindama buities šiukšles ir biokurą – medienos drožles. Per metus jų bus sunaudojama apie 260 tūkst. tonų.
Nors į elektrinę jau rieda sunkvežimiai su komunalinėmis atliekomis, kol kas ji veikia bandomuoju režimu – derinami įrenginiai, skaičiuojami ir tikslinami galimos oro taršos parametrai. Visus procesus akylai stebi ne tik įmonės specialistai, bet ir aplinkosaugininkai.
Kol kas elektrinė gamina tik šiluminę energiją – 10 proc. pigesnę nei ta, kurią uostamiesčiui tiekia įmonė „Klaipėdos energija”.
„Kitą savaitę pradėsime gaminti ir elektrą”, – kalbėjo „Fortum Klaipėda” direktorius Juozas Doniela.
Jei nepritrūks žaliavos, elektrinė per metus galės pagaminti 40 gigavatvalandžių (GWh) šilumos ir 140 GWh elektros energijos.
Kad „Fortum Klaipėda” miestui tiekiama šiluma sudarytų apie 40 proc. vartotojams reikalingo kiekio, per valandą į katilą reikės pašauti 32 tonas atliekų.
„Fortum Klaipėda” vadovybė tikino, jog bus deginamos iš šiukšlių konteinerių surinktos, tačiau Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) išrūšiuotos biologiškai skaidžios komunalinės atliekos. Jos sudarys pusę reikiamų žaliavų. Jei jų trūks, bus naudojamas biokuras.
KRATC Dumpių aikštelėje dar tik statomi nauji įrenginiai padės šiukšles atskirti nuo plastiko, metalo, stiklo, elektrotechnikos atliekų. Jos tik atsitiktinai galės patekti į deginimo reaktorių, kurio kaminas iškilęs į 70 m aukštį. Tuo turės pasirūpinti komunalininkai.
Statant elektrinę sklandė kalbos, esą deginant komunalines atliekas į aplinką pateks ir žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų – dioksinų ir furanų.
Bet „Fortum Klaipėda” specialistai tvirtina, kad visi tokie teršalai sudegs 800 laipsnių ir aukštesnėje temperatūroje. Kietąsias daleles sugaudys kamine įrengti patikimi filtrai.
„Liks tik kenksmingi pelenai, kuriuos išgabensime iš įmonės, o vėliau laivais plukdysime į vieną Norvegijos salą, nes Lietuvoje nėra sąvartynų, kurie priimtų tokias medžiagas. Per metus susikaups apie 5000 tonų tokių pelenų”, – kalbėjo J.Doniela.
„Fortus Klaipėda” ir gyvenamuosius rajonus skiria apie 600 metrų.
Bandant naujus įrenginius, vietos gyventojai juto negerų kvapų, matė kažkokią miglą.
Taršos pobūdis ir šaltiniai dar nenustatyti.
Nauda – akivaizdi
„Fortum Klaipėda” elektrinės statybos projektas kainavo 130 mln. eurų. „Klaipėdos energija” valdo 5 proc. šios įmonės akcijų.
Tai pirmoji tokia Baltijos šalyse pastatyta termofikacinė elektrinė. Europos šalyse veikia 400 panašių atliekų deginimo įmonių.
Deginant šiukšles mažėja priklausomybė nuo gamtinių dujų importo, pinga šiluma, prireikia 4–5 kartus mažiau sąvartynų.
