Kaip statant didelės galios saulės jėgainę išvengti ilgų sklypo detaliojo plano rengimo, žemės paskirties keitimo procedūrų, įvairių įstaigų durų varstymo rūpinantis statybos leidimu, poveikio aplinkai vertinimu?
Atsakymus į visus šiuos klausimus žino garsus krepšininkas 35 metų R. Kaukėnas.
Šalia šio žaidėjo sodybos Bebrusų kaime išdygus didesnės kaip 30 kilovatų galios elektrinei, kuriai reikia visos krūvos dokumentų, kažkas krepšininkui pasiūlė išeitį, kaip apeiti įstatymus.
Pasirodo, tam tereikia sumažinti elektrinės galią. O tai labai paprasta – užtenka, kad jėgainės šeimininku būtų ne vienas, o trys asmenys.
Susiję artimais ryšiais
Leidimas elektros energijos gamybos pajėgumo plėtrai Bebrusų kaime 2012 metų spalio 12 dieną buvo suteiktas Valdui Kaukėnui. Tai – krepšininko brolis. Pati saulės jėgainė pavadinta Rimanto ir Laimono vardu.
Dokumentuose nėra garsaus žaidėjo pavardės, o Laimonas – senas krepšininko draugas L.Šiaulys. Jis yra R.Kaukėno paramos grupės vėžiu sergantiems vaikams savanoris.
Susiję ir kiti šio verslo projekto dalyviai. Pavyzdžiui, saulės jėgainę įrengė bendrovė „Arginta”, kurios direktorius Artūras Mrazauskas yra krepšininko tėvų, gyvenančių Didžiojoje Riešėje, šalia Vilniaus, kaimynas.
Toje pačioje gatvėje registruotas ir krepšininko brolis V.Kaukėnas.
Įrengė apsaugos zonoje
Net su energetika mažai susijęs žmogus, žvilgtelėjęs į 18 saulės jėgainės modulių šalia R.Kaukėno sodybos tvoros, pasakys, kad elektrinė – įspūdinga.
Nesunku nuspėti, kad tokios jėgainės pagaminta elektros energija bus naudojama ne vien lemputėms gyvenamajame name ar ūkio pastate.
„Tai yra verslas. Be to, jėgainė pastatyta vandens telkinio apsaugos zonoje, rekreacinėje teritorijoje. Man tai labai nepatinka”, – kalbėjo Molėtų rajono vyriausiasis architektas Gediminas Putvinskas.
Anot jo, žmonės moka didžiulius pinigus, kad įsigytų žemės lopinėlį vaizdingoje vietovėje, ir tikrai nebus patenkinti, kai kaimynystėje iškyla tokie įrenginiai.
Architektas dar nenusprendė, kaip pasielgs – pasirašys dokumentus asmenų, kurie mėgina apeiti įstatymus, ar ne.
Tiesa, iš šeimininkų jis sulaukė pažado vieną kitą jėgainės modulį išmontuoti.
G.Putvinskui teko girdėti ir vaikiškų pasiaiškinimų, kad statant elektrinę esą buvo nesusišnekėta su projektuotojais.
Aplinkosaugininkai žino
Dokumentais elektrinės savininkai ėmė rūpintis tada, kai jėgainė jau buvo išdygusi Bebrusų pakrantėje. Kol kas parengtas tarpinis dokumentų variantas.
Jeigu vienam savininkui priklausanti jėgainė yra iki 30 kilovatų galios, užtenka vien aplinkosaugininkų parašų.
Molėtų rajono aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Rimas Veršelis patvirtino žinąs, kaip gudriai pasielgė naujakurys Bebrusų kaime.
Jei jėgainė priklausytų tik vienam asmeniui, būtų tekę keisti žemės paskirtį, o tai – labai ilgas procesas.
Prieš kelias dienas statybomis Bebrusuose ėmė domėtis ir Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vadimas Levčenka.
Broliai rodo vienas į kitą
Bebrusų kaime sutiktas V.Kaukėnas patvirtino „Lietuvos rytui”, kad įrengiamas namas priklauso jo broliui. Valdas rūpinasi statybos, apdailos darbais.
Bet apie jėgainę jis kalbėti nepanoro, sakė, kad tai – Rimanto reikalas.
Vis dėlto V.Kaukėnas prasitarė, kad čia pagaminta elektros energija bus tiekiama į bendrus tinklus, brolio namo neapšvies: „Tokios elektrinės užtenka keturiems Bebrusų kaimams apšviesti.”
Anot V.Kaukėno, jėgainė jau beveik įrengta, likę visai nedaug darbų.
„Lietuvos ryto” paklaustas apie jėgainę nebuvo kalbus ir krepšininkas R.Kaukėnas. Jis siūlė pasišnekėti su jo broliu Valdu.
Investicija greit atsipirktų
Užsiminus apie statybas Bebrusų kaime, „Argintos” direktorius A.Mrazauskas pyktelėjo: „Na, ir kas iš to? Pas mus valdžia daug ko neleidžia.”
Kalbas, kad „Arginta” pradėjo rūpintis dokumentais tik pastačiusi elektrinę, bendrovės vadovas pavadino nesąmonėmis.
Ši įmonė siūlo statyti mažas saulės jėgaines, nes joms taikomi supaprastinti reikalavimai: nereikia keisti žemės naudojimo paskirties, nebūtinas poveikio aplinkai vertinimas ir statybos leidimas.
Kodėl prie R.Kaukėno sodybos buvo pastatyta jėgainė, kurios galia didesnė, A.Mrazauskas nepanoro atsakyti.
Kadangi valstybė įsipareigojusi saulės jėgainių pagamintą elektros energiją supirkti už fiksuotą tarifą – 1,44–1,8 lito už kilovatvalandę, „Arginta” žada, kad investicijos atsipirks per 6–8 metus.
Juolab kad saulės jėgainių moduliai – ilgalaikiai įrenginiai, jie ir po 25 metų tebeturi 85 procentus galios.
Tad ir pasibaigus skatinančio supirkimo 12 metų terminui sodybos Bebrusų kaime šeimininkas gali tikėtis neblogo pelno.
Skubėti verčia įstatymo pataisos
Seimas šių metų sausį skubos tvarka priėmė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama pristabdyti nevaržomą mažųjų saulės jėgainių plėtrą.
Mažoji jėgainė, kurios statybai nereikalaujama plėtros leidimo, nuo šiol bus mažesnės nei 10 kilovatų galios.
Mažąsias elektrines vartotojai galės statytis savo reikmėms. Jie perteklinę elektrą parduos elektros tinklams fiksuotu tarifu. Iki šiol tokia išimtis buvo taikoma iki 30 kilovatų galios jėgainėms.
Visos galingesnės nei 10 kilovatų galios jėgainės dėl supirkimo tarifo turės konkuruoti aukcionuose. Laimės tos, kurios pasiūlys mažiausią superkamos elektros kainą.
Taigi R.Kaukėną skubėti verčia pakoreguotas įstatymas. Jame numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, jau turintys leidimus elektros gamybos pajėgumus išplėtoti iki 30 kilovatų galios jėgainės, ne vėliau kaip iki šių metų liepos 1 dienos Energetikos ministerijai turi pateikti prašymus gaminti elektros energiją.
