Iki šiol Vokietijoje į skalūninių dujų gavybą žvelgta atsargiai. Tiek aplinkos apsaugos aktyvistai, tiek apskritai visa visuomenė įtariai vertina tai, kad skalūninės dujos išgaunamos kontraversišku hidrauliniu skaldymo (angl. Hydraulic fracking) būdu.
Tačiau dabar šalies valdžia, regis, apsisprendė. Kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga, jos mažesnioji partnerė Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga ir liberalieji Laisvieji demokratai siekia kuo greičiau pradėti skalūninių dujų gavybą.
Tikimasi iki rinkimų rudenį išžvalgyti perspektyviausius požeminius klodus, kur būtų galima pradėti darbus.
Toks Vokietijos vyriausybės apsisprendimas, atrodo, reiškia, kad abejonių dėl dujų išgavimo hidraulinio skaldymo būdu nebeliko.
Išgręžus gręžinį ir aptikus tinkamą uolienų tipą, vamzdžiu į gelmes yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai, kurie sutrupina skalūnus, maždaug 100 metrų spinduliu sukurdami mikroįtrūkimus, kuriuose ima kauptis gamtinės dujos.
Tuomet į uolienas labai dideliu spaudimu pumpuojamas didelis kiekis specialaus skysto mišinio, sudaryto iš smėlio, vandens ir apie 600 skirtingų cheminių medžiagų. Nustojus pumpuoti skystį, slėgio skirtumo veikiamas, jis į paviršių ima veržtis atgal kartu su jame ištirpusiomis druskomis, įvairiais metalais.
Į paviršių grįžusi skysčio dalis (apie 50 proc. yra valoma ir pakartotinai panaudojama hirauliniam skaldymui, o skalūnų dujos yra atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas. Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi.
„Negalime sau leisti toliau drausti skalūninių dujų gavybą vien iš ideologinių paskatų. Hidraulinis skaldymas yra energijos gavimo dalis“, - teigė Laisvųjų demokratų atstovas aplinkosaugos klausimas Michaelis Kauchas.
Norėdama išsklaidyti nuogąstavimus dėl dujų gavybos metodo, koalicija yra užsakiusi išsamius tyrimus, kuriais turi būti patvirtinta, jog chemikalai, naudojami išgaunant dujas hidraulinio skaldymo būdu, nepatenka į gruntinius vandenis.
