„Tai reiškia naujus krovinius, kokių uoste niekada nebuvo. Į Klaipėdos uostą bus pritraukti kroviniai sėkmingai įveikus ne mūsų įprastus varžovus – Rygos, Talino, Kaliningrado, Sankt Peterburgo uostus, bet Vakarų Europos – Antverpeno, Roterdamo, Bremerhaveno, Hamburgo uostus. Su jais dažniausiai mes net nekonkuruodavome“, - apie naują Klaipėdos uosto veiklos etapą kalbėjo bendrovės Rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas. - Tai, ką iki šiol klientai darydavo šiuose didžiuosiuose Vakarų Europos uostuose, jie padarys Baltijos uoste“.
Nauda uostui ir valstybei
Šiuo metu dideli okeaniniai laivai, kurių talpa – nuo 6 iki 14 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), krovinius iš Kinijos, Amerikos, Afrikos, skirtus ir Lietuvai bei kitoms regiono šalims, gabena į tarpinius uostus Vakarų Europoje. Konteinerių terminaluose krovinys perkraunamas į mažesnius laivus, kurie nuplukdo jį į galutinį uostą – Klaipėdą, Rygą, Taliną ir kitur.
Pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui Klaipėdoje, didieji konteinervežiai čia plauks be tarpinių stočių. Klaipėdos uostas prilygs didiesiems Vakarų Europos uostams, kuriame kroviniai bus paskirstomi visam regionui. Tai, anot uostininkų, pakels Lietuvos uostą į gerokai aukštesnį lygmenį, sutrumpins tolimųjų krovinių gabenimo laiką, mažins transportavimo išlaidas ir padidins uosto pranašumą prieš pagrindinius konkurentus kaimyninėse šalyse. Taip pat teigiama, jog efektyvesnis krovinių judėjimas turėtų sumažinti anglies dvideginio išmetimą 50 tūkst. tonų per metus.
„Nuo šiol didieji konteinervežiai, užuot plaukę į Hamburgą ir kitą didįjį uostą, plauks tiesiai į Baltijos jūrą. Tai bus unikalu. Dabar jau Klaipėda priims didžiuosius laivus ir išleis mažesnius. Anksčiau mes krovėme vietinei rinkai skirtus krovinius, o dabar krausime ir tranzitinius“, - aiškino E. Galuškinas.
Teks įveikti konkurentą
Praėjusių metų pabaigoje bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ pasirašė finansavimo sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros bei SEB bankais. Bendra paskolos suma siekia 224 mln. litų. Šie pinigai bus skirti naujojo centro statybai.
Klaipėdos uostas nebus vienintelis, Baltijos regione galėsiantis priimti didžiausius jūrinių krovinių vežėjus ir juos skirstyti kitiems. Prieš porą metų šiuos ambicingus planus jau įgyvendino Lenkijos Gdansko uostas. Ne vienerius metus idėją tokį centrą įrengti puoselėję Klaipėdos uostininkams beliko sekti kaimynų pavyzdžiu, nes vėluota parengti uosto infrastruktūrą.
Uosto direkcija yra įsipareigojusi užtikrinti tinkamas sąlygas „Klaipėdos Smeltės“ plėtros planams įgyvendinti – šiuo metu statomos krantinės, iki 14,5 m gilinamas įplaukos kanalas. Dar teks išgilinti akvatorijos dugną prie pat krantinių, kad atplaukę didieji laivai galėtų saugiai prisišvartuoti.
Pakvipo pelnu ir vežėjams
„Klaipėdos Smeltės“ vadovai viliasi, jog naujoji Uosto direkcijos vadovybė, kaip ir prieš tai buvusioji, noriai bendradarbiaus ir padės krovinių skirstymo centro projektą įgyvendinti laiku.
Naujasis centras neabejotinai padidins Klaipėdos uosto krovos apimtis, tačiau ar tai reiškia ir gerokai didesnį uždarbį sausumos vežėjams, E. Galuškinas nedrįso prognozuoti, nes didžioji dalis į Klaipėdą atplukdytų krovinių mažesniais laivais toliau bus gabenami jūra.
„Kadangi didelė dalis krovinio bus skirta Rusijai, Vidurio Azijos šalims, didelė tikimybė, kad dauguma šių konteinerių, užuot gabenami mažesniais laivais į uostus, tokius kaip Sankt Peterburgas, krovinio gavėjų ir ekspeditorių pageidavimu keliaus sausumos keliais arba bus iškraunami vietiniuose logistikos centruose. Mes manome, jog šis projektas tikrai pagyvins vietos logistiką“, - teigė bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ Rinkodaros direktorius.
Darbuotojų ieškos vietoje
Ambicingą projektą įgyvendinančiai „Klaipėdos Smeltei“ teks įveikti nemenką iššūkį – surasti ir tinkamai parengti kelis šimtus naujų darbuotojų.
Tam, kad jis pradėtų veikti, teks atsigabenti naują krovos techniką – specializuotus kranus. Pirmasis įrenginys įmonę pasieks balandį arba gegužę. Atgabentas barža jis bus nuleistas ant bėgių palei krantinę. Įmonė jau įsigijo galingą kompiuterinį simuliatorių, kuriuo bus apmokomi šį kraną turėsiantys valdyti specialistai. Mokymus planuojama rengti šį pavasarį.
„Veiks mokymo centras, teks darbuotojus rengti patiems, nes jau parengtų tokiam darbui Klaipėdos uoste beveik nėra, o pervilioti juos iš konkurentų nėra mums priimtina strategija. Mes norėtume užsiauginti darbuotojus patys, kaip sėkmingai darėme iki šiol.
Žinoma, stengsimės įdarbinti kuo daugiau vietinių žmonių“, - kalbėjo „Klaipėdos Smeltės“ atstovas. Daugiausiai prireiks laivų, aikštelių kranininkų, konteinerius priimančių ir išduodančių specialistų.
Planuojama, jog centras veiklą pradės šių metų antroje pusėje. Konkrečia datą įvardyti esą sunku, nes neaišku, kokia bus likusi žiema, oro sąlygos nulems statybos darbų eigą.
„Mes nusiteikę šiais metais pradėti“, - patikino E. Galuškinas.
„Klaipėdos Smeltė“ savo terminaluose 2012 metais perkrovė 130 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), rekordinį kiekį – 187 tūkst. tonų šaldytų produktų, beveik 300 tūkst. tonų generalinių krovinių.
