Kad Chalkidikės pusiasalyje, apaugusiame ąžuolų ir bukų giraitėmis, yra didžiulės naudingųjų iškasenų atsargos, žinoma kone porą tūkstančių metų. Tačiau žemės gelmėse glūdintys metalai šiuolaikiniais būdais kol kas neišgaunami.
Mat graikai patys dar neapsisprendė, kas svarbiau: darbo vietos ir auganti ekonomika ar žmogaus menkai tepaliesta gamta.
Susidūrė su pasipriešinimu
Bendrovė „Hellas Gold” turi licenciją užsiimti kasyba 317 kvadratinių kilometrų teritorijoje Chalkidikėje. Šią įmonę valdo Kanados kompanija „Eldorado Gold”, turinti 95 proc. jos akcijų. Likusi dalis priklauso Graikijos statybų bendrovei „Aktor”.
„Hellas Gold” šiame plote norėtų išgauti šviną, varį, cinką, sidabrą ir net auksą. Tačiau ji susidūrė su priešiškai nusiteikusiais kai kurių vietovių gyventojais.
Čia ne kartą vyko protesto akcijos, šimtai demonstrantų susirėmė su policija, kuriai teko panaudoti ašarines dujas.
„Tokie planai sugriaus mūsų aplinką. Graikijos valdžia viena ranka pasirašo dokumentus už gamtos išsaugojimą, o kita ją niokoja”, – piktinosi nepatenkintų vietos gyventojų lyderis Thanasis Krommydas.
Miškus žada atsodinti
Iš pirmo žvilgsnio „Hellas Gold” planai šiek tiek šiurpina. Metalų ketinama ieškoti tiek įrengus atviras kasyklas, tiek požemines šachtas. Tam reikia iškirsti milžiniškus miškų plotus ir pastatyti perdirbimo gamyklą. Pati kompanija pripažįsta, kad būtų išnaikinta apie 170 hektarų miškų.
Tačiau vietos gyventojai raminami, jog tai tik laikina netektis. Mat atvirą kasyklą ketinama naudoti apie septynerius metus, o vėliau „Hellas Gold” jos vietoje žada vėl atsodinti mišką.
„Šis projektas Graikijoje atitinka visus šios valstybės ir Europos Sąjungos aplinkos apsaugos, sveikatos ir saugumo reikalavimus.
Jei kanadiečiai, australai ar ispanai gali gauti pelno iš kasyklų, kodėl tai neįmanoma Graikijoje?” – klausė „Eldorado Gold” viceprezidentas Eduardo Moura.
Vieni – už, kiti – prieš
„Hellas Gold” šeimininkai žino, kaip sugundyti jau šeštus metus recesijos duobėje besikapstančią valstybę, kurioje kas ketvirtas suaugęs žmogus yra bedarbis.
Įmonė iš viso šalyje užsimojusi investuoti apie milijardą eurų ir per penkerius metus sukurti porą tūkstančių darbo vietų. Žinoma, ne už dyką: tik vienos jos valdomos kasyklos teritorijoje esančios aukso bei vario atsargos dabartinėmis kainomis vertinamos 10 milijardų eurų.
Nors kasyklos dar neveikia, joms reikia darbuotojų. Todėl keleto kaimų gyventojai, jau gavę čia darbo, remia šį projektą.
O priešininkai aiškina, jog toliau nuo kasyklų įsikūrusiems Chalkidikės žmonėms visa tai padarys labai daug žalos, gali sumažėti turistų, kurių čia paprastai nestinga.
Prireiks teismo sprendimo
Šalies valdžia lyg ir linkusi palaiminti kasybos pradžią.
„Šiais sudėtingais laikais mes neturime teisės nepasinaudoti savo ištekliais, kurie gali paskatinti ekonomikos augimą”, – aiškino energetikos ir aplinkos ministras Asimakis Papageorgiou.
Pasak jo, šiaurinėje Graikijos dalyje įvairių iškasenų apstu, o jų vertė siekia apie 20 milijardų eurų.
Tačiau aplinkos ir ramybės sergėtojai neapsiriboja vien protestais. Jie jau kreipėsi į Aukščiausiąjį administracinį teismą, prašydami uždrausti kasybos projektus.
Juolab kad naujovių priešininkus palaiko tiek daugelio viešbučių vadovai, tiek vyriausybę mokslo klausimais konsultuojantys Graikijos technikos rūmai.
