Jų žvalgai teigia pirmą kartą susidūrę su tokiu pasipriešinimu, tačiau nežino, kas gyventojus galėjo sukurstyti.
Bijo užterštos žemės
Tauragės rajono kaimuose – visuotinė mobilizacija. Žygaičių, Aukštupių, Sartininkų kaimų gyventojai sako nieku gyvu į savo sklypus neįsileisiantys skalūnų dujų ieškotojų. Nors skalūnų dujos Lietuvą bent jau iš dalies išvaduotų nuo „Gazprom” pančių, Tauragės rajono gyventojams tai nė motais.
„Mes nenorime, kad mūsų žemėse vyktų šie tyrimai. Bijome, kad bus užteršti mūsų sklypai, jei dujos bus pumpuojamos į viršų”, – piktinosi Žygaičių kaimo bendruomenės lyderis Jonas Nairanauskas.
Šio rajono gyventojų žemės patenka į teritoriją, kurioje ketinama atlikti žvalgybinius žemės gelmių tyrimus. Manoma, kad ten glūdi gausūs skalūnų dujų klodai. Šiame rajone ketinama išžvalgyti apie tūkstantį sklypų.
Anksčiau tokie tyrimai buvo atlikti Šilutės, Klaipėdos rajonuose, tačiau ten vietos gyventojai žvalgams skersai kelio nestojo.
„Tai pirmas kartas, kai susiduriame su tokiu nepasitenkinimu. Nežinau, kodėl pasipriešinimas kilo tik šiame rajone”, – gūžčiojo pečiais bendrovės „Minijos nafta” vyriausiasis finansininkas Virgilijus Petuška.
Ši bendrovė su įmone „LL investicijos” licenciniuose plotuose ieško skalūninių dujų.
Nenori, kad sprogdintų
Kaimų bendruomenės sukilo po praėjusių metų gruodžio 18 d. vykusio susitikimo su žvalgytojais. Šie bandė aiškinti, kad tai tik tyrimai, o ne gavyba. Tačiau gyventojai teigė negavę atsakymų į daugelį klausimų.
„Neaišku, kaip tai bus daroma, kaip tai paveiks mūsų žemes. Juk čia vyks sprogdinimai”, – baiminosi J.Nairanauskas.
Tai, kad tyrėjai naudos sprogmenis, siutina ir Žygaičių kaimo seniūnaitę Jolantą Vaitiekienę.
„Rajono savivaldybei jie parašė, kad naudos trotilą, o mums sakė, kad kitokias medžiagas. Tai kaip yra iš tiesų? Kaip mes jais galime pasitikėti?” – piktinosi J.Vaitiekienė.
Pasak jos, kaimų gyventojai nerimauja ir dėl grėsmės melioracijos sistemoms. Esą sprogdinimai gali jas pažeisti.
Be to, Tauragės rajono kaimų gyventojai sako, jog nuo jų slepiama chemikalų formulė. Į pastabą, kad chemikalai švirkščiami tik išgaunant dujas, J.Nairanauskas tvirtino, kad jei daromi tyrimai, prasidės ir gavyba.
Žada dar aiškinti
„Minijos naftos” atstovas neneigė, kad tyrimams bus naudojami sprogmenys, – taip bus vykdomi seisminiai tyrimai. „Bet tai vyksta jau 50 metų, čia nieko nauja. Pagal žemės virpesius nustatoma, ar ten galima atlikti tyrimus”, – aiškino V.Petuška.
Jis garantavo, jog sprogdinimai nepadarys jokio poveikio. Gyventojai bus vėl įtikinėjami, kad skalūnų dujų žvalgyba jų žemių niekaip nepaveiks.
„Mes stengiamės ir stengsimės paaiškinti vietos gyventojams, jog jie būtų ramūs. Juk tik vykdome Vyriausybės valią – išsiaiškinti, kiek valstybė iš tiesų turi turtų”, – sakė „Minijos naftos” atstovas.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius taip pat teigė, kad gyventojai privalo suteikti laisvę tyrėjams žvalgytis dujų. „Jokios žalos aplinkai jie nepadarys. Matyt, gyventojams reikia daugiau informacijos”, – sakė jis.
Pasak J.Mockevičiaus, žemės gelmės – valstybės nuosavybė. Todėl gyventojai gali nebent uždrausti gavybą, bet ne žvalgybą.
„Tauragės rajone konkursai atlikti tyrimus įvyko dar prieš 6 metus, tada niekas neprieštaravo, niekam nebuvo įdomu. O dabar jau protestuoja. Matyt, kas nors siekia politinių dividendų, o gal yra ir kitų tikslų. Taip paprastai niekas iš nieko neatsiranda”, – spėliojo Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.
Dujų užtektų ilgam
Tauragės rajono gyventojams nerūpi įtikinėjimai, jog jie gali tapti labai svarbaus visai Europai įvykio liudininkais, kad jų pašonėje iš esmės vyksta energetikos revoliucija.
Skaičiuojama, kad skalūnų dujų išteklių Lietuvoje vertė gali siekti daugiau nei 70 milijardų litų, o išgauto kiekio Lietuvai galėtų užtekti 30–50 metų.
Manoma, kad daugiausia skalūnų dujų Lietuvoje glūdi Šilutės-Tauragės bei Kudirkos Naumiesčio-Kybartų plotuose. Šie klodai yra Lenkijoje esančių skalūnų uolienų tęsinys. Tačiau mūsų šalyje skalūninės dujos yra arčiau paviršiaus nei kaimyninėje valstybėje.
Šiandien – paskutinė diena, kai pretendentai gali pateikti pasiūlymus Lietuvos geologijos tarnybai dalyvauti tarptautiniame angliavandenilių išteklių žvalgybos ir naudojimo konkurse. Jame galės dalyvauti tik solidžios, didelę patirtį turinčios kompanijos.
Praėjusių metų pabaigoje pusę „LL investicijų” akcijų įsigijo JAV energetikos gigantas „Chevron Global Energy”.
Todėl manoma, kad skalūnų dujų gavyba Lietuvoje tiki ir tuo užsiimančios didžiausios pasaulio kompanijos.
„Mes nenorime, jog jie užterštų gruntinius vandenis. Kad ir kokios žinomos kompanijos čia ateitų, mūsų vaikų ateitis mums svarbiau nei dujų gavyba”, – teigė Tauragės rajono Aukštupių gyventojas Juozas Rimkus.
„Minijos naftos” atstovas V.Petuška tikina, kad Lietuvoje gruntinių vandenų niekas nesiruošia užteršti. Mūsų šalyje vykdomi geriamojo vandens tyrimai, tad bet koks nuokrypis nuo normos būtų tuoj pat pastebėtas.
Gyventojus kursto „Gazprom”?
Kodėl tokie protestai kilo Tauragės rajone? To skalūnų dujų žvalgytojai paaiškinti negali.
„Kartais įsipainioja vienas kitas kurstytojas, kuris per susitikimus stengiasi pokalbį nukreipti į šalį. Sunku pasakyti, kodėl taip yra būtent Tauragės rajone, o ne kitur”, – sakė V.Petuška.
Buvęs šalies premjeras Andrius Kubilius spaudai pareiškė, kad čia gali kyšoti koncerno „Gazprom” lobistų ausys. Esą jie galėjo įtikinti kai kuriuos Seimo narius stabdyti skalūninių dujų paieškas Lietuvoje.
Ekologinė grėsmė, pasak A.Kubiliaus, tėra priedanga, nes norima, kad Lietuva ir toliau liktų „Gazprom” dujų pančiuose.
Tačiau Žygaičių bendruomenės lyderis tikino, kad jokie Seimo nariai, juo labiau „Gazprom” lobistai, jų nekurstė.
Stebi, kas vyksta Europoje
Protestuojantys Tauragės rajono gyventojai tvirtina, kad jie savarankiškai internete pasidomėjo, kaip skalūnų dujų gavyba vyksta JAV, kaip gyventojai protestuoja kitose šalyse.
Kaimų gyventojai teigė puikiai žinantys, kad šių išteklių žvalgyba uždrausta Prancūzijoje, neseniai taip pat nuspręsta Bulgarijoje, dėl to protestuojama Didžiojoje Britanijoje.
„Matėme, kas vyksta Lenkijoje, kur daromi panašūs bandymai. Tai mūsų tikrai nesužavėjo”, – tikino Aukštupių kaimo gyventojas J.Rimkus.
Bažnyčioje rodo filmus
Vieną dieną į Žygaičių bažnyčią susirinkę rajono gyventojai netgi žiūrėjo iš YouTube.com svetainės atsisiųstą dokumentinį filmą apie gavybą.
Pamatyti vaizdai kaimo gyventojus dar labiau pakurstė kovoti su tyrėjais.
„Jei tai, ką mes matėme tame filme, yra tiesa, padariniai gali būti baisūs. Ten pilami chemikalai į žemės gelmes.
Tačiau tai vyksta Amerikos dykumose, o mes čia visi tankiai gyvename, geriame iš šulinių vandenį”, – dėstė Aukštupių gyventojas J.Rimkus.
Skalūnų dujos išgaunamos gręžiant horizontaliai kelių kilometrų gylyje ir plėšant uolienas specialiais sprogstamaisiais užtaisais. Į susidariusius plyšius pumpuojamas vandens ir chemikalų mišinys, kuris vėliau kartu su dujomis iškyla į paviršių.
Lietuvoje kol kas vyksta tik paieškos: daromi gręžiniai ir imami uolienų pavyzdžiai. Tokie tyrimai jau padaryti Kalnalio kaime Šilutės rajone.
Netrukus paaiškės, ar uolienose yra pakankamai skalūnų dujų, kad apsimokėtų pradėti pramoninę dujų gavybą.
„Ta gavyba kada nors baigsis, o mums arba mūsų vaikams ten reikės gyventi toliau”, – rėžė argumentus J.Rimkus.
Tačiau „Minijos naftos” atstovas V.Petuška atkreipė dėmesį, kad net jei iš Šilutės rajono gelmių ištrauktos uolienos parodys, kad ten yra nemaži kiekiai dujų, iki pramoninės jų gavybos dar labai toli.
Sužinojęs, kad Žygaičių bažnyčioje žmonės žiūri filmus apie skalūnų dujų gavybą, V.Petuška teigė galintis parodyti daug filmų apie tokių dujų naudą valstybei.
Kovoti įkvėpė kintiškiai
Geologams ir išteklių žvalgytojams teks nuraminti rajonų gyventojus, kurie teigia, kad juos įkvėpė jau kelerius metus trunkanti Kintų gyventojų kova su naftos gavėjais.
Kintų (Šilutės r.) bendruomenė nesutinka, kad jų žemėse būtų išgaunama nafta. Pamario krašto žmonių kova su gavyba užsiimančia bendrove „Minijos nafta”, regis, dar truks ilgai.
„Mes nuvažiavome į Kintus ir pamatėme, kaip reikia kovoti už savo teises. Galima sakyti, kad kintiškių pavyzdys mus įkvėpė”, – „Lietuvos rytui” sakė Žygaičių kaimo bendruomenės vadovas J.Nairanauskas.
Tiesa, skalūnų dujų paieškoms besipriešinančių Tauragės rajono kaimų gyventojų padėtis kitokia: remiantis Žemės įstatymu, jie privalo leisti atlikti žvalgybos darbus.
„Įstatyme turi būti pataisa”, – įsitikinę protestuotojai. Jie žada įtikinėti ir šalies Vyriausybę. Jau šiandien Tauragės rajono gyventojai rengia žygius į Vilnių.
Rado užtarėjų Seime
Užtarėjų protestuotojai jau rado Seime. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas spėjo suabejoti skalūnų dujų paieškomis Lietuvoje.
Jam neva neramu dėl Lietuvos gamtos, neaiškių chemikalų, kurie būtų purškiami į žemę, jei vis dėlto būtų nutarta mūsų šalyje išgauti šias dujas.
A.Salamakinas stebėjosi, kad norintys dalyvauti skalūnų dujų paieškose privalo investuoti mažiausiai 80 milijonų litų.
Taip skelbiama konkurso, kuris baigsis šiandien, sąlygose.
Parlamentarui tai atrodo kaip labdara – nejaugi tiek investavusios bendrovės išeis iš Lietuvos be jokio pelno?
Tačiau nepriklausomi ekspertai teigia, kad tarptautinės kompanijos stengiasi tokiu būdu ateiti į „Gazprom” teritoriją.
Šalies premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad skalūnų dujų žvalgyba Lietuvoje neturėtų būti stabdoma. Tiesa, Vyriausybė svarstys Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymą dėl būsimo konkurso.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius irgi palankiai kalba apie žvalgybą.
Beje, naujosios Vyriausybės programoje įrašyta, kad ji siūlys ir skalūnų dujų tyrimą, ir išgavimą Lietuvoje.
Tauragės rajono gyventojai praėjusią savaitę kone naktimis kurpė laišką prezidentei ir kitiems šalies vadovams.
Kaimų gyventojai reikalauja, kad būtų stabdomas tarptautinis skalūnų dujų žvalgybos darbų konkursas, kol visos detalės nebus išsiaiškintos.
Be to, jie ragina atšaukti Vyriausybės sprendimą tirti licencinius plotus.
Patys tyrėjai į tokią pasipriešinimo bangą žiūri su nerimu. „Jeigu būtų nutrauktas arba atšauktas konkursas, nukentėtų ir visos šalies įvaizdis, būtų daug bėdų”, – įspėjo „Minijos naftos” atstovas V.Petuška.
Kitur protestų nesulaukta
Skalūnų dujų žvalgytojai su protestuotojais susiduria ne visur. Pavyzdžiui, Šilutės rajone tyrėjai praėjusią vasarą tyrinėjo gelmes, darė gręžinius.
Tačiau pasipriešinimo tąkart nesulaukta.
Seisminiai tyrimai, per kuriuos naudoti sprogmenys, pernai atlikti Endriejavo apylinkėse (Klaipėdos r.). Bet bendruomenės tam neprieštaravo.
„LL investicijų” atstovai Tauragės rajone renka gyventojų parašus, patys įsipareigodami, kad bet kokie galimi nuostoliai bus padengti.
Pasak Žygaičių kaimo bendruomenės lyderio J.Nairanausko, jau sulaukta maždaug 200 sklypų savininkų pritarimo. Iš viso plote yra apie 1000 sklypų.
„Tačiau dalis žmonių jau gailisi pasirašę, todėl nori atsisakyti sutarčių”, – tvirtino bendruomenės vadovas.
Žvalgybinius gelmių tyrimus atliekantys specialistai įsipareigoja padengti nuostolius, jei sunkiasvorė technika išvažinės žmonėms priklausančius sklypus.
Skalūnų dujų žvalgytojai Lietuvoje pirmą kartą susidūrė su gyventojų protestais. Nors gavyba dar net neplanuojama, žemių savininkai dievagojasi gulsiantys po tyrėjų kojomis. Šie spėlioja, kas įkvėpė žmones kovoti su energijos išteklių ieškotojais.
Briuselis kol kas atsisako nurodinėti
Europos Sąjunga kol kas neturi vienos nuomonės dėl skalūnų dujų. Europos Parlamentas siūlo palikti šalims narėms apsispręsti, ar jos nori plėsti šių išteklių gavybą.
Prancūzija jau atsisakė žvalgybos darbų. Tačiau Lenkija, Austrija, Vokietija, Olandija, Švedija ir Didžioji Britanija leido pradėti skalūnų tyrimus ir planuoja išgauti dujas.
ES ragina griežtai laikytis aplinkosaugos reikalavimų tol, kol nėra bendros pozicijos šiuo klausimu.
Europos žalieji tvirtina, kad dar trūksta daug informacijos, koks yra skalūnų dujų gavybos poveikis aplinkai.
Tačiau net ir jie sutinka, kad skalūnų dujos padarytų galą „Gazprom” diktatui tokiose šalyse kaip Lietuva. Manoma, kad vien tyrimai priverstų Rusijos koncerną bent šiek tiek sumažinti gamtinių dujų kainas.
