Šalies vadovė pabrėžė atominės energetikos naudą ir teigė,
kad su žmonėmis turi būti tariamasi „jiems prieš tai labai realiai
paaiškinus, kodėl vienas ar kitas projektas apsimoka“.
„Visuomenės nuomonė, pareikšta patariamajame referendume, labai
svarbi, bet ji buvo suformuota, sakyčiau, labai neatsakingai, nes
nebuvo teikiama informacija, o lobistinių interesų propagandos buvo
daug. Galima sakyti, kad žmonės buvo apgaudinėjami“, -
savaitraščiui „Veidas“ sakė prezidentė.
Kalbėdama apie Visagino jėgainės projektą, šalies vadovė
sakė, kad atominė energetika yra viena iš pigiausių, ir paragino
politines partijas pasirašyti susitarimą dėl energetikos politikos.
„Atominė energetika viena pigiausių ir nėra pati nesaugiausia,
jeigu reaktoriai yra saugūs, jeigu jie gerai prižiūrimi“, - sakė
D. Grybauskaitė.
Prezidentė teigė, kad „kalbėti vien apie alternatyvius
energijos šaltinius nutylint, kiek tai kainuoja, kokios gali būti
pasekmės šaliai, yra žmonių apgaudinėjimas“.
„Lietuvai, neturtingai šaliai, neturinčiai savo energetinių
išteklių, svajoti, kad galėsime tik saule, vėju, biomase
patenkinti savo besivystančios ekonomikos poreikius, pernelyg
optimistiška. Šiandien mes priversti supirkti saulės energiją
penkiskart brangiau negu rinkos kaina, vėjo – panašiai. Biokuras
pigesnis, bet tai reiškia, kad kirsime savo miškus“, - kalbėjo
D. Grybauskaitė.
Per patariamąjį referendumą, vykusį kartu su Seimo rinkimais
spalio 14 dieną, už naujos atominės elektrinės statybą balsavo
34,09 proc., prieš - 62,68 proc. rinkėjų. Aktyvumas buvo 52,58
proc.
Planuota, kad statant 1350 megavatų Visagino atominę elektrinę
dalyvautų Japonijos korporacija „Hitachi“ ir trijų Baltijos šalių
energetikos įmonės. Elektrinę ketinta pastatyti iki 2020-2022
metų.
Į valdžią po Seimo rinkimų atėję socialdemokratai yra
kritikavę buvusios dešiniųjų Vyriausybės parengtą projektą, bet
galutinis sprendimas dėl elektrinės iki šiol nepriimtas.
Kalbėdama apie Lietuvos energetikos sektoriaus ateitį prezidentė pareiškė, kad pernelyg daug finansavimo buvo užkrauta ant vartotojų pečių taikant
mokestį už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas -
paprastai vadinamą VIAP tarifu.
„Manau, su VIAP perlenkta: mėginama energetikos sektorių
finansuoti ne iš biudžeto, o iš vartotojo. Reikia ieškoti
optimalaus varianto: ką gali ant savo pečių atlaikyti valstybės
biudžetas, ką visos energetinės grandys, o ką – vartotojas“, - sakė prezidentė.
„Negalima užkrauti visos energetikos, o kartu ir visos šalies
išlaidų, ant vartotojų pečių. Tokie perlenkimai negalimi, be to,
jie sukelia socialinę įtampą“, - teigė D. Grybauskaitė.
Ji teigė iki šiol viešai nereagavusi, nes buvę sutarta, kad
tarifas bus keičiamas.
„Sprendimas dar didinti VIAP man buvo netikėtas, apie tai nebuvau
informuota. Bet buvo sutarta, kad jis bus keičiamas, todėl viešai
ir nereagavau“, - teigė prezidentė.
Naujoji centro-kairiųjų Vyriausybė neseniai nusprendė maždaug
100 mln. litų sumažinti VIAP kitų metų biudžetą. Didelė šio
biudžeto dalis skiriama elektros gamybai iš dujų Lietuvos
elektrinėje Elektrėnuose, taip pat finansuojamos termofikacinės
elektrinės, atsinaujinanti energetika.
VIAP sumažintas, kai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė
nusprendė sumažinti Lietuvos elektrinės gamybos kvotą 2013 metams.
Šie sprendimai lems, kad elektra kitąmet brangs maždaug 2 centais
mažiau.
Opozicijos lyderis, buvęs premjeras konservatorius Andrius
Kubilius pareiškė, kad naujoji Vyriausybė „kitų metų kvotą
sumažino be jokio pagrindimo, taip sukeldama pagrįstų abejonių, ar
kitais metais bus užtikrintas Lietuvos elektros sistemos saugumas ir
patikimumas“.
