Šilumą miestams gaminančios termofikacinės elektrinės turės gerokai pasigrumti.
Kadenciją baigianti Vyriausybė nutarė, kad jos turės dalyvauti konkursuose, jei norės parduoti kvotinę elektrą. Keisčiausia, kad iš importuotojų elektra bus perkama be jokių konkursų.
Geri laikai baigsis?
Termofikacinėms elektrinėms parduoti kuo daugiau elektros labai svarbu žiemą. Mat šaltuoju metu jos gamina ne tik šilumą, bet ir elektros energiją.
Jei jos parduoda daugiau, atpinga šiluma.
Šilumininkai visos kadencijos metu nuolat siūlė Vyriausybei, kad ši leistų jiems daugiau gaminti remiamos elektros ir sumažinti sąskaitas už šildymą.
Dabar valstybė iš jų superka elektrą pagal nustatytas kvotas kiekvienai elektrinei.
Iš viso kitąmet iš jų bus supirkta 0,8 teravatvalandės (TWh), arba maždaug trečdalis to, ką suvartoja gyventojai.
Lietuviška elektra yra kelis kartus brangesnė nei rusiška, tad jos gamybą remia už energiją mokantys šalies gyventojai ir verslas. Kita dalis perkama iš Lietuvos elektrinės, importuotojų arba elektros biržoje.
Tačiau geri laikai termofikacinėms elektrinėms turi baigtis.
Taip šią savaitę nutarė Vyriausybė. Tad jau 2014 metais iš jų privalomai bus superkama perpus mažiau – 0,4 TWh, o dėl kitos dalies reikės konkuruoti konkursuose.
Dujas perka iš anksto
„Tie, kurie gamina už mažiausią kainą, galės pretenduoti ir pagaminti numatytą elektros kiekį”, – paaiškino energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas. Kaip pavyzdį jis paminėjo naujutėlę Panevėžio termofikacinę elektrinę.
Tačiau ją valdančios bendrovės „Panevėžio energija” atstovai gūžčioja pečiais.
„Mūsų naudingumo koeficientas iš tiesų – vienas didžiausių Lietuvoje. Tačiau sunku pasakyti, kaip tie konkursai bus rengiami. Juk dujas reikia užsakyti iš anksto.
O kas bus, jeigu vėliau pralaimėsi konkursą?” – klausė „Panevėžio energijos” technikos direktorius Petras Diksa.
Kaip tik dabar užsakomos dujos kitiems metams. Mat jau žinoma, kiek 2013-aisiais elektrinė galės parduoti remiamos elektros. Tačiau jei kvota būtų nežinoma, neaišku, kaip reikėtų tartis su „Lietuvos dujomis”.
Bando kiršinti gamintojus
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas Andrius Janukonis apie būsimus konkursus teigia perskaitęs tik internete. Jis abejojo, ar konkursai tarp elektrinių galėtų sumažinti energijos kainą.
„Ar mus čia kas nors bando sukiršinti, ar norima išspręsti subsidijų klausimą? Aš nežinau, tačiau man tokia iniciatyva primena darbo imitavimą”, – sakė A. Janukonis.
Jis pritarė „Panevėžio energijos” technikos direktoriui – ką daryti su užsakytomis dujomis, jei nelaimėsi konkurso?
„Jei konkursą pralaimi, o tam tikrą dujų kiekį esi įsipareigojęs nusipirkti, visi nuostoliai užgula vartotojų pečius. Vien už būsimą dujų transportavimą reikia sumokėti iš anksto. O jeigu nesuvartoji užsakytų dujų, padengi 90 proc. jų vertės”, – aiškino asociacijos tarybos pirmininkas.
Jo nuomone, konkurencijos ir laisvosios rinkos dėsniai šilumos sektoriui nėra tinkami. Tuo metu energetikos viceministras K. Žilėnas tvirtino, kad konkursai bus skelbiami dėl vienintelio tikslo – pigesnės elektros.
Nori laiko pasiaiškinti
Vyriausybė dar kartą priėmė sprendimą be jokių diskusijų su ekspertais. Tuo stebėjosi Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas Algimantas Zaremba.
„Pati idėja skelbti konkursus lietuviškai energijai supirkti nėra bloga, nes tai skatintų konkurenciją. Bet nei su elektros gamintojais, nei su energetikais nebuvo net tariamasi”, – stebėjosi energetikų asociacijos vadovas.
A. Zaremba mano, kad Vyriausybė, prieš priimdama svarbius nutarimus, turėtų skirti bent šiek tiek laiko diskusijoms.
„Dabar neaišku, nei kokios bus sąlygos, nei kokiu būdu bus skelbiami konkursai”, – piktinosi pašnekovas.
