Lapkričio 26-ąją Ukraina pradėjo statyti prie Odesos suskystintų dujų terminalą. Akivaizdu, kad tai bus alternatyva pagrindiniam tiekėjui – Rusijos milžinui „Gazprom”.
Pirmuosius terminalo įrenginius numatoma paleisti jau 2015–2016 metais.
Dujų tiekėjai kol kas dar nėra aiškūs, bet tarp galimų įvardijamos Kaspijos regiono šalys (Azerbaidžanas, Turkmėnija), Šiaurės ir Vakarų Afrikos (Egiptas, Alžyras, Nigerija), Persijos įlankos valstybės.
Savo ruožtu „Gazprom” kiek anksčiau pareiškė apie ketinimus artimiausiu metu 30 procentų padidinti rusiškų dujų tranzitą per Baltarusiją ir gerokai sumažinti jo apimtį per Ukrainos teritoriją.
Investuos milijardus dolerių
„Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris pažadėjo 2 milijardus JAV dolerių (5,31 mlrd. litų) investuoti į Baltarusijos dujų transportavimo sistemą tam, kad ji dirbtų visu pajėgumu ir būtų padidintos Baltarusijos požeminių gamtinių dujų saugyklos.
„Gazprom” daro viską, kad tranzitas per Ukrainą būtų nutrauktas”, – pareiškė rusų ekspertas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas.
Ženklas, kad Rusija pamažu linkusi atsisakyti ukrainiečių paslaugų, buvo ir dujotiekio „Northstream”, einančio Baltijos jūros dugnu, tiesimas.
Gruodžio 7-ąją tikimasi suvirinti pirmąją dar vieno aplinkiniu keliu vingiuojančio dujotiekio į Europą – „Južnyj potok” jungtį.
Bendras abiejų dujotiekių pajėgumas – 118 milijardų kubinių metrų per metus. Net rekordiniais 2008-aisiais „Gazprom” per Ukrainą į Europą išpumpavo tik 117 milijardų kubinių metrų dujų.
Minską vadina pavyzdžiu
Pasak K.Simonovo, po 4–6 metų Ukraina kaip tranzito šalis Rusijai bus visai nereikalinga.
„Ukraina neteks kelių milijardų JAV dolerių tranzito mokesčių per metus ir neturės jokių argumentų derybose dėl dujų kainos.
Jos vamzdis pamažėle virs rūdijančia geležies krūva, nes be rusiškų dujų tranzito ir jis, ir ukrainiečių požeminės dujų saugyklos yra visiškai bevertės”, – grasino rusų ekspertas.
Užtat Baltarusija, anot K.Simonovo, po ilgai trukusių ginčų ir derybų vis dėlto pardavusi savo dujų transportavimo sistemą „Gazprom”, nemažai išlošė.
Šalis jau dabar už 1000 kubinių metrų rusiškų dujų moka 200, o Ukraina – 435 JAV dolerius. Be to, Baltarusijai nereikia leisti lėšų savo vamzdynams, nes tai daro naujasis jų šeimininkas – „Gazprom”. Užtat Minskas neva susižeria nemenkai pinigų už dujų tranzitą per savo teritoriją.
Kijevas ieško alternatyvų
Tačiau Ukraina neketina sudėti ginklų. Šalis nuo lapkričio jau pradėjo gauti dujas iš Vokietijos, ir net mažesne nei „Gazprom” kaina. Tiesa, apimtis kol kas labai menka – vos 4 milijonai kubinių metrų per parą.
„Dabar pirmoji užduotis – paruošti visas sistemas iki tokio lygio, kad būtume tikri, jog esant reikalui galėsime gauti pakankamą dujų kiekį.
Rengiamas antrasis suskystintų dujų gabenimo kelias jūra”, – aiškino Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas.
Jau nuo kitų metų Ukraina ketina svariai sumažinti prekybą su „Gazprom”. 2011-aisiais Kijevas pirko 40 milijardų kubinių metrų rusiškų dujų, o šiais metais jų apimtis sumenks iki 26 milijardų.
„Ukraina dėl patiriamo kainų spaudimo priversta pirkti mažiau rusiškų dujų ir 2013-aisiais ketina įsigyti 18 milijardų kubinių metrų”, – pareiškė netgi dažnai prorusišku politiku vadinamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Spaudžia mažinti kainą
Jei tokie planai išsipildys, vos per porą metų „Gazprom” dalis Ukrainos dujų rinkoje sumažės daugiau nei perpus.
„Gazprom” neteks pajamų”, – aiškino Ukrainos prezidentas. Pasak jo, kuo didesnis bus spaudimas dėl kainų, tuo labiau Kijevas bus linkęs ieškoti kitų tiekėjų.
„Tačiau jei Rusijos kainų politika pasikeistų į gerąją pusę, pamažu galėtume atkurti dujų pirkimo apimtį”, – žadėjo V.Janukovyčius.
Rusijos ekspertai tvirtina, kad Kijevas dujų įsigijimą iš Rusijos svariai galėtų sumažinti tik po 3–4 metų.
Tiek laiko neva prireiks tam, kad elektrinės būtų pritaikytos dažniau naudoti akmens anglis ir padidėtų dujų tiekimo iš Europos Sąjungos apimtis.
Prabilo apie arbitražą
Tačiau Kijevas darbo ėmėsi rimtai, todėl anksčiau ar vėliau „Gazprom” Ukrainoje laukia milžiniška netektis.
Ne veltui Rusijoje dabar aktyviai svarstoma, ar nevertėtų ukrainiečiams pateikti finansinių pretenzijų.
Pagal 2009 m. su „Gazprom” pasirašytą sutartį, kuri galioja iki 2019-ųjų, Kijevas kasmet gali įsigyti iki 52 mlrd. kubinių metrų dujų, bet ne mažiau kaip 32 mlrd. kubinių metrų.
Už įsipareigojimų nevykdymą numatytos baudos.
Tačiau Ukraina reikalauja persvarstyti šį susitarimą kaip neteisėtą. Šios šalies energetikos ministras Jurijus Boiko netgi pareiškė, kad Kijevas pasirengęs bylinėtis su „Gazprom”.
„Esame visiškai teisūs ir elgsimės taip, kaip reikalauja mūsų nacionaliniai interesai. Savo poziciją ginsime Stokholme, Londone ar Paryžiuje. Kitos išeities neturime”, – sakė J.Boiko.
Rusijos ekspertai apskaičiavo: jei šįmet Ukraina pirks tik 27 milijardus kubinių metrų dujų, o ne sutartą kiekį, „Gazprom” pretenzijos gali siekti 2,7 milijardo JAV dolerių.
Sumažinus importą iki 24,5 milijardo kubinių metrų, bauda gali šoktelėti iki 3,8 milijardo JAV dolerių.
Maskva pamažu atlyžta?
Tačiau praėjusią savaitę Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas netikėtai pareiškė: „Manau, kad dėl to bus apsieita be teisminių ieškinių.”
Netikėtas Maskvos posūkis aiškinamas tuo, kad dabar „Gazprom” padėtis nekokia, tad koncernas vargu ar ryšis parklupdyti Ukrainą.
Juolab kad rusai pateko ir į Europos Komisijos taikiklį, tad bet kokie konfliktai su pirkėjais, net jei šie ir nepriklauso ES, labai nenaudingi dujininkams ir jų įvaizdžiui.
Greičiausiai abi šalys sutars, kad šįmet Ukraina dujų pirks mažiau, o baudos nebus taikomos. Ambasadorius M.Zurabovas net pateikė skaičius: „Tikimės, kad importas sieks 27–28 milijardus kubinių metrų.”
Panašaus skaičiaus Maskva gali pareikalauti iš Kijevo ir kitiems metams.
Tačiau pradėjęs taikyti nuolaidas „Gazprom” gali būti priverstas taip elgtis ir toliau.
Juk ukrainiečių pavyzdys gali būti užkrėsti ir kitus rusiškų dujų pirkėjus.
