Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba siūlo leisti kirsti daugiau miškų. Tiesa, tik simboliškai: 2014–2018 metais siekiama kirtimus padidinti 5 procentais.
Biokuro verslo atstovai skundžiasi, kad to per mažai. Neva nepakaks medienos tiek šilumos gamintojams, tiek medienos perdirbėjams.
O už miškų išsaugojimą pasisakantys aktyvistai ragina mažinti kirtimus. Valdininkai teigia neremiantys nė vienos pusės, o siūlantys tai, kas yra svarbu pačiam miškui.
Gąsdina brangesne šiluma
Į ką reikia atsižvelgti – verslininkų ar gamtosaugininkų įspėjimus?
Tokį rebusą turės spręsti būsimoji Vyriausybė, kuriai teks nutarti dėl miško kirtimų artimiausius penkerius metus.
Nors visa tai dar tik planai, biokuro verslo atstovai jau protestuoja. Jų argumentas – pritrūks medienos biokurui, todėl jis brangs.
Įmonės „Timbex” komercijos direktorius Rytis Kuliešius tvirtino, kad per artimiausius dvejus metus biokuro paklausa išaugs iki 2 milijonų kubinių metrų. Dabar jo sunaudojama apie milijoną kubinių metrų.
Tad jei kirtimus valdžia padidins tik 5 procentais, tai pajus ir eiliniai gyventojai. „Tai lems biokuro brangimą.
Vadinasi, brangs ir šiluma, gaminama iš šios rūšies kuro”, – sakė R.Kuliešius. Jo manymu, tai neskatins investicijų į medienos perdirbimą.
Siūlymus deginti kelmus ar žilvičius jis vadina per daug ankstyvais. Esą kelmų rovimas yra pernelyg brangus, juos sunku surinkti. Be to, ne kiekviena katilinė galėtų juos sudeginti.
Didinti – jokiu būdu
Tačiau su tuo visiškai nesutinka gamtosaugininkai. Jie kaltina verslininkus, kad šie nori deginti tik geriausią medieną.
„Kirtimų lygis gali likti toks pat kaip dabar, bet jokiu būdu ne didesnis”, – įsitikinęs judėjimo „Už gamtą” vadovas Algirdas Knystautas.
Aktyvistas priminė, kad šilumą galima gaminti deginant kelmus, karklus, menkavertę medieną. „O jie kažkodėl pageidauja brandaus miško”, – piktinosi A.Knystautas.
Pasak jo, Vyriausybė turės parodyti, kas jai yra svarbiau – aplinkosauga ar didesnės pajamos iš miškų.
„Senosiose ES šalyse aplinkosauga yra iškeliama virš ekonominių tikslų, o pas mus net šalies strategijoje nėra žodžio „aplinkosauga”, – piktinosi judėjimo „Už gamtą” vadovas.
Brandžios medienos daugėja
Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miškų išteklių skyriaus vedėjas Viktoras Karašauskis nesistebėjo, kad ginčai dėl kirtimų gali tik aštrėti, tačiau valdininkas teigė nestojantis nė į vieną pusę.
„Normos penkeriems metams nustatytos gerai įvertinus miškus. Pagal gautus duomenis ir buvo apskaičiuota, kad kirtimai gali padidėti 5–6 procentais.
Brandžios medienos plotai didėja. Maždaug 30 metų turėtume išlaikyti panašų kirtimo lygį”, – teigė V.Karašauskis.
Išvadose skelbiama, kad 2014–2018 metais svarbiausios užduotys bus sumažinti perbrendusių medynų plotus ir dėl to patiriamus medienos nuostolius.
Lygina su Švedija
Duomenis apie situaciją miškuose pristačiusi Valstybinė miškų tarnyba Lietuvą lygina su Pietų Švedija. Pasirodo, skandinavai medžiams leidžia augti net trumpiau, nei numato galiojanti tvarka mūsų šalyje.
Pavyzdžiui, Lietuvoje kertamų pušynų amžius būna 112 metų, Pietų Švedijoje – 90 metų, eglynų – atitinkamai 85 ir 75, beržynų – 73 ir 55.
Ąžuolų kirtimas Lietuvoje taip pat griežčiau vertinamas. Mūsų šalyje faktinis kirtimas vyksta 143 metų sulaukusiuose ąžuolynuose, o Pietų Švedijoje – 115 metų.
„Kai žmogus mato kertamus vaikystės miškus, jam tai tragedija. Tačiau mes vadovaujamės racionaliais duomenimis, statistika.
Vyriausybė turės nuspręsti, į kieno argumentus labiau atsižvelgti”, – paaiškino V.Karašauskis.
